sleɪt
81šlėti — šlėti, šlẽja ( ja Slm), jo 1. Sut, A.Baran žr. šlieti 1. 2. Bd, Kč, Srj žr. šlieti 9: Kad pasakiau, tai tylėk, ba kad šlėsiu, tai žinosi, kuoj Dievas vardu Ūd. 3. tr. Lš, Bd blokšti, trenkti: Kad aš tave šlėsiu! Lp. Jis, sako, drūtas, bet aš jį… …
82šlebė — ךlẽbė (vok. dial. Schlabbe) sf. (2) Š, NdŽ, Pln, Skr, šlèbė (2) Rtr, KŽ, Vlkv, Kbr, Lkš, šlebė̃ (4) BŽ21, Raud, Gr 1. M, GŠ286, BŽ21,132, NdŽ, KŽ, Šv trumpas, be rankovių viršutinis drabužis (ppr. šiltas, kailinis), liemenė, švarkas. 2. Š, NdŽ …
83šlekinti — šlẽkinti, ina, ino, šlekìnti, ìna, ìno 1. NdŽ caus. šlekėti 1: Ilgainiui įkyrėjus abim pusim kraujį bešlekinti, pakajų padarė lietuviai su mozūrais S.Dauk. 2. intr. gausiai lyti: Lytus šlẽkina – gerai miegoti Kal. Nė šlẽkina! Švnč. 3. tr.… …
84šlektas — ךlẽktas, à (vok. schlecht) adj. (4) KII157, K, NdŽ, KŽ, šlèktas (4) Lkš, Plv; R, MŽ 1. J, Gr, Lš blogas, prastas, menkas: Šlekti rūbai N. ^ Už gerą padarymą tai vis šlektù užmoka LB236. Šlektà višta, kur savo plunksnų nepaneša Plik. ║ Bgt… …
85šlemas — ךlẽmas sm. sing. (2) [K], KŽ, šlėmas (1) 1. N, KŽ, An žr. 3 šlamas 1: Ta žemė šlẽmo daug turi Pgg. Įkišau koją į šlẽmą Kdn. Kap inlindau šlėman, tai vos išsikepurnėjau Sn. ^ Privilko tų malkų kaip šlẽmo (šlapių) Skr. 2. Q451, CII443, N …
86šlėdės — ךlė̃dės (vok. dial. Schlede) sf. pl. (2) BzF183, NdŽ, KŽ, LKAI101(Dr, Gršl, Krtn, Dov, Prk, Sg), Skd, Plt, Rt, Vž šlajos, rogės: Šlė̃dės į medę važiuojamos J. Medvežės šlė̃dės Ms. Abejos šlė̃dės prastos KlbX117(Krtn). Apledinėti pašaliai buvo,… …
87šlėkti — šlė̃kti, šlẽkia, ė Kv 1. tr., intr. N, M.Valanč, [K], Rtr, BŽ43, DŽ, NdŽ, KŽ lieti, laistyti, taškyti: Kam čia šlekì (tą žolynėlį)? J.Jabl. Kartais nuo rytų perbėgo koks debesėlis šlėkdamas storais lašais Žem. Mergė šlė̃kė paplavoms vaikiuo į… …
88šlejos — šlẽjos sf. pl. (4) NdŽ žr. šlejai 1: Pavalkai labiau arkliui tinka sunkų darbą darbuit kap šlẽjos, ba šlẽjos arklį dusina Lš. Iš kanapių audė šlejàs, turėj[o] tokius stovukus Lzd. Šventadienės šlẽjos Ker. Šlẽjos suplyšo, reikės aust kitas… …
89šlekšnas — šlẽkšnas, à adj. (4) Dkk 1. Užp, Vžns, Pn nuolaidus, nuožulnus, nestatus: Šlẽkšnas dangštis K.Būg(Ds). Šlẽkšną stogą sniegas inlaužia Žl. Šlẽkšnas ravas ne teip greit užgriūva Jž. 2. Kur negilus, nedubus, lėkštas: Mėsai valgyt duodas… …
90šlepė — šlẽpė sf. (2) 1. ppr. pl. Š, NdŽ, Ps, An, Ob, Dgl, Užp iš siūlų megztas ar iš medžiagos siūtas autuvas, šliurė: Šlepelès nusipirk po gryčią šlepent Rgv. Šitos[e] šlẽpės[e] gal nueisi lyg te Kp. Rudenį eidavom su šlepẽlėm, su medinėliais… …
