skurdžiai
21kemžti — 2 kem̃žti, ta, o ( do, kem̃bždo) intr. J 1. skurdžiai augti. 2. stingti, stirti, grubti. kemžti; apkemžti; sukemžti; užkemžti …
22kernėti — 1 kernėti, ėja (ker̃na), ėjo intr. nykti, skurdžiai augti, kerėti: Obelėlė kernėjo kernėjo ir nudžiūvo Svn. Blogai pasodintas medelis ker̃na, neauga Pnd …
23keronuoti — keronuoti, uoja, ãvo intr. skurdžiai augti: Klony[je] obelelė keronuoja Dgl …
24kerėti — 1 kerėti, kẽri (kẽria, kẽra, ėja), ėjo intr. 1. plačiai augti, šakotis, keroti: Grikai, miežiai šįmet sodrė[ja] ir kerė[ja], t. y. eina plačiai į kerus J. Mano rūtelės gražiai kerėja, į devynias šakeles LTR(Erž). Ant piliakalnio, ant smėlio… …
25kežėti — kežėti, kẽža (kẽži, ėja), ėjo 1. intr. J labai pamažu, skurdžiai augti; kerotis palei žemę: Medžias neauga, tik kẽža ir kẽža Ds. Beržas šlapumoj kẽža Dbk. Tokioj žemėj burokai kẽži, kad ir kažin kaip laistytum Žl. Tas medis tik kežėja, o… …
26kiek — 2 kiek conj. 1. jungiant šalutinį veiksnio sakinį: Dabar nebežymu, kiek čia buvo nuganyta J.Jabl. Gniūžtis – kiek gali apgniaužti, suimti J. 2. jungiant šalutinį papildinio sakinį: Aš taip pat jau senas, ir patsai užmiršau, kiek man yra metų… …
27kirpšoti — kirpšoti, o, ojo intr. skurdžiai gyventi, žembėti, šiaip taip krutėti: Ji kirpšo namie jau kelinta savaitė rš. Vaikutis vos bekirpšojo, bet gyvas buvo rš. Vos bekirpšanti ,,Lietuvių mokslo draugija“ Prūsų Lietuvoje vis rečiau leidžia savo… …
28kreivotas — kreivotas, a adj. (1) vingiuotas: Kreivotas kelias daug ilgesnis už tiesų Lš. Traukė [broliai] akmenuotu kreivotu miško keliu rš. Taip skurdžiai tyku, balso nė jokio, jei tik upelis kreivotas kriokia rš …
29kurkėti — 2 kùrkėti, ėja ( i), ėjo intr., kurkėti, ėja, ėjo J skurdžiai, nevešliai augti: Guoba kùrkėte sukurkėjo, t. y. nuskurdo, neauga aukštai, bet į šakas J …
30neturtingas — neturtìngas, a adj. (1); rš kuris skurdžiai gyvena: ^ Neturtingam vis vėjas į akis LTsV190 …
