skurdžiai
11badmiriškas — bãdmiriškas, a adj. (1) labai prastas, skurdus: Belieka ir toliau tykoti su krepšiukais badmiriško maisto rš. bãdmiriškai adv.: Jis atrodo taip skurdžiai, badmiriškai, lyg blogai valgytų, mažai miegotų ir už tris dirbtų rš …
12baigšena — baĩgšena scom. (1) 1. Alk kas liesas, nusibaigėlis, gaišena: Jau tas žąsiukas vos paeina – toks baĩgšena Gs. 2. Plv kas nusigyvenęs, nuskurdėlis: Visame kaime, nors užsimušk, nerasi gero ūkininko – visi toki baĩgšenos, skurdžiai Lkš …
13biedniokija — ×biedniokijà sf. col. (2) biedniokai, skurdžiai: Kovinga nelegalioji literatūra paliesdavo ir uždegdavo pačias jautriausias kaimo biedniokijos jausmų stygas sp …
14dainiuoti — dainiuoti, iuoja, iãvo Krg, Gr žr. dainuoti 1: Daines dainiuo[ja] Slnt. Dainiuo[ja] lapė, dainiuo[ja] zuikis, dainiuo[ja] visi paukščiai, tik tas briedis ilgarietis paliks nedainiãvęs Grg. Raiba gegelė skurdžiai kukuoja, o sesutelė gražiai… …
15drunyti — 1 drunyti, ìja (drùni), ìjo intr. [K], drūnyti 1. SD1140 pūti, dūlėti, trūnyti: Medis dar nenupjautas, o jau drunìja Nč. Tegu drunìja girioj, kam veši ant kiemo Dkš. Medžias drūnìja Skp. Lietutis lijo, vainiks drūnijo, sesutė skurdžiai… …
16duslus — duslùs, ì adj. (4) 1. neaiškus, prikimęs, dulsus: Ligonies balsas yra duslùs Sr. Iš saulėtekio ir saulėlydžio tėjo vienas duslus, bet gilus ir skurdus balsas Vaižg. Duslùs (smuikas) BŽ18. Nebegriaudžia kanuolės, bet jų duslus garsas tebedunda …
17graudulys — 1 graudulỹs sm. (3b) J graudumas, susikrimtimas: Į juos žiūrint, ir ją graudulys paėmė J.Bil. Mane apėmė didelis graudulys, ir aš pradėjau skurdžiai verkti Mt. Jis nejautė nei graudulio, nei džiaugsmo J.Avyž. Graudulys suspaudė širdį rš.… …
18iš tikrai — iš tikraĩ adv. išties, iš tiesų, iš tikrųjų; gerai, kaip reikia: Sakos, pagiedinti kalnus (giesmes) iš tikraĩ, nesuklysdama Ggr. Iš tikrai graudingai, skurdžiai ir nuoširdžiai pasakė keletą žodžių sūnui ir pačiai rš …
19kalbėti — kalbėti, kal̃ba (kal̃bi Lz), ėjo J; SD156, R, MŽ2122, M 1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su… …
20kemerėti — kemerėti, ėja, ėjo intr. 1. Dsm skurdžiai augti, kežėti. 2. refl. vargingai gabentis: Kiekvieną dieną kemerėtis toliausiai su visais gyvuliais galan lauko Šmn. kemerėti; apkemerėti …
