skinti
111išduskinti — išdùskinti tr. iškratyti, išpurtyti: Išdùskink maišą Ms. Išvirintas išbalusias gijas moterys priš vydamos pasimovusios ant kartės išdùskina Kl. duskinti; atiduskinti; išduskinti; nuduskinti; paduskinti; suduskinti …
112išpiškinti — išpìškinti tr. J 1. žr. išpyškinti 1: Parjojęs išpiškysiu langus nuėjęs Žem. Išpìškino, išdaužė visas krautuves [per karą] Krš. 2. žr. išpyškinti 3: Išpìškink jį per intausius Š. 3. žr. išpyškinti 4: Išvarė, išpìškino žentą …
113išpleškinti — išplẽškinti tr. šnek. 1. iškūrenti: Rytą pečių gerai išpleškinau, dabar kepsiu duoną Dglš. 2. sunaudoti deginant, išdeginti: Kiek žibalo išplẽškino! Ds. Vieni atlikę, išpleškino visą žibalą Vad. 3. Švnč smarkiai ką padaryti: Tik superku visus… …
114išpliuškinti — 1 išpliùškinti tr. išlaistyti, ištaškyti: Ji mano šiltą vandenį išpliuškino Auk. pliuškinti; išpliuškinti; nupliuškinti; supliuškinti …
115išpliūskinti — išpliū̃skinti žr. 1 išpliuškinti: Juozukas visą vandenį į aslą išpliū̃skino Vlkv. pliūskinti; išpliūskinti …
116išpliūškinti — tr. šnek. 1. pliauškinant atspurinti, atbrizginti: Piemuo išpliūškino botagą, tai ir nutrūko Rš. 2. išdaužyti, išplūkti: Brauktuve [linus] išpliekė, išmušė, išpliūškino LTR(Klt). pliūškinti; atsipliūškinti; išpliūškinti; papliūškinti;… …
117išpluskinti — išplùskinti tr. 1. iškratyti, išpurtyti: Išplùskink maišą Pln. Išplùskink tus daiktus Als. 2. išeikvoti, iššvaistyti: Jis visą savo turtą išplùskino Rt. Išplùskino tėvo palikimą Gr. O kad jau vislab išpluskino, atejo bado metai I. pluskinti; …
118išpluškinti — išplùškinti žr. išpluskinti 1: Išplùškink maišą Š. pluškinti; išpluškinti …
119išplūškinti — išplū•škinti žr. išpluskinti 1: Išskalbusi išplū•škink, kad nebūtų surukęs Grg. plūškinti; išplūškinti …
120išpoškinti — tr. Ar, Gs šnek. tiesiai, į akis išsakyti, išrėžti: Aš jai viską išpoškinsiu, tegul tep nemandraus! Alk. Aš jam visą teisybę į akis išpoškinau, tegu žino! Skr. Atsisėdęs, net palto nenusivilkęs, Smilgius išpoškino, kas įvyko J.Dov. poškinti;… …
