skinti
101druskinti — drùskinti, ina, ino tr. sūdyti: Drùskina mėsą Mrj …
102duskinti — dùskinti, ina, ino tr. 1. judinti, krutinti, plustinti: Paršas gijas duskina, t. y. plustina J. Nutvėręs šuo už palo ka duskina, ka duskina, misliau, ka suplėšys sijoną Užv. Nedùskink to vaiko, ką ans tau padarė! Krš. Pakabina kretulą pryšais… …
103dūskinti — dūskinti, ina, ino žr. dūzginti …
104džerškinti — džer̃škinti, ina, ino caus. džerškėti: Džerškina geležį, net galvą sopa Arm. Tik džer̃škina pinigus Rdm. Arklių kanopos džerškino grindinį rš …
105geras — 1 gẽras, à (nom. pl. gerì, gẽrūs) adj. (4) 1. meilus, malonus; gailestingas; nepiktas: Mano tėvas labai gẽras, retai pyksta Rg. Gẽras mano brolis, pavėžino rogėm Ldvn. Mamutė būtum gerà, kad šabalbonų pamerktum rytojui Pc. Nebijok, nekąs,… …
106gurkti — 1 gur̃kti, ia, ė tr. godžiai valgyti, ryti, ėsti, lesti: Gur̃kia kaip starkas varles Ėr. Išviriau virtienių, tai kad gur̃kia vaikai Sml. Nuėjo vyšnių skinti, o tik gur̃kia gur̃kia Pc. Jis gur̃kia košę su pienu net išsijuosęs Trgn. Kad gurkia, kad …
107gvilbis — gvil̃bis sm. (2) 1. pribrendęs riešutas, kuris pats išsigvilbo, išsigliaudo: Riešutai yra gvil̃biai Krkl. Kol riešutai ne gvil̃biai, negal skinti Užv. 2. Š brendimas, subrendimas, branda …
108išblyškinti — išblỹškinti; rš caus. išblykšti. blyškinti; išblyškinti; nublyškinti; pablyškinti …
109išbraškinti — išbrãškinti 1. tr. sunkiai išvežti: Vežimą šlapio šieno iš balos išbrãškino Pn. | refl. tr.: Išsivežė išsibrãškino visus savo baldus Š. 2. intr.: Jis brãškino, kol išbrãškino, t. y. išėjo J. 3. tr. išmušti, išdaužyti: Neplepėk daug, jei… …
110išbrūškinti — išbrū̃škinti intr. iš lėto išeiti: Ateinu – ogi išbrū̃škina piemuo iš kamaros, smetoną nuo panosės laižydamas Jrb. brūškinti; atbrūškinti; įbrūškinti; išbrūškinti; nubrūškinti; pabrūškinti; parbrūškinti; prabrūškinti …
