skd
71driūžė — driūžė̃ sf. (4) žr. drūžė: Pelei par nugarą driūžė̃ Ms. Par audeklą eina driūžė̃ Ms. Stiprus arklys turia par nugarą tamsesnę driū̃žę Skd. Milas išejo su driūžė̃ms Skd. Viena driūžẽlė vienoki [audekle], kita kitoki Plt. Parbrido par pievą i… …
72galuoti — galuoti, uoja, ãvo 1. tr. daryti galą, žudyti: Skrejančių (bėgančių) neleido galuoti S.Dauk. Jie kryžeivius ir jų kunigus galavo S.Dauk. | refl.: Atėjūnai mušės ir galavos su jaukesniaisiais per ilgus amžius S.Dauk. Duok vieną sykį, ir… …
73galva — galvà sf. (3) 1. kūno dalis: Jis mąstė, galvą rankom pasirėmęs T.Tilv. Kažkas pirštu bakstelėjo Pranui į galvą P.Cvir. Neičiau nei už Levuko... Geriau kišk galvą į tvorą, tegul uodegą varnos lesa Žem. Visi traukia kepures nuo galvų rš. Galvai… …
74gauti — gauti, gauna (gauja Vlkv; N), gãvo (govė) 1. tr. įgyti, laimėti: Darbininkai stengiasi gauti didesnį užmokestį sp. Visi vestuvininkai gavo pietus su kopūstais ir prielaidiena P.Cvir. Kiek gauni algos per mėnesį? Mrk. Ji džiaugiasi gaunanti… …
75gurbas — gur̃bas sm. (4) 1. Kos181, J, K, Al, Vlkv, Mrj pintinė, krepšys, kurbas; į jį telpantis kiekis: Atnešk gur̃bą bulbių Rs. Pilną gur̃bą baravykų pririnko Jrb. Visas daržoves viena su gurbaĩs sunešiojau Nm. Parsinešk iš pakrančio virbų gur̃bui… …
76iš — ìš praep. su gen.(su dat. Slnt, Ms, Grg, Vž) 1. rodo vietą arba daiktą, iš kur eina, vyksta veiksmas: Iš lopšio dar nei viens n iškopo neverkęs K.Donel. Kumelė visą vasarą neišeina iš arklo (visą laiką su ta kumele ariama) Ėr. Tėvas parėjo iš… …
77iškirsti — 1 iškir̃sti, ìškerta, iškir̃to 1. tr. nukirsti: Iškirsčiau klevelį ir aržuolėlį, grindyčiau tiltelį per Nemunėlį (d.) Smn. Iškirsk, sūneli, tą putinėlį Vlk. Aš tą dagį iškirsiu, per tvorelę išmesiu Klvr. iškirstinaĩ adv.: Visus storus ąžuolus… …
78išmesti — išmèsti, ìšmeta, ìšmetė 1. tr. R išsviesti lauk: Kad gandras išmeta vieną arba du savo vaiku iš lizdo, būs blogi metai Klp. Išmesk tą katę per langą Vb. Arklys pašoko ir išmetė iš balno raitelį tartum kamštį iš butelio P.Cvir. Nesėsk, Joneli,… …
79ištaisyti — ištaisyti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203 1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisyt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip …
80ištraukti — Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24 1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištraukti raktą NdŽ. Ištrauk uožuolą su šaknimi… …
