skam
31skambintojas — skam̃bintojas, a smob. (1) NdŽ, skambintojas ( is K) (1) 1. K, LL31 kas skambina varpais, skambučiu; varpininkas. 2. kas skambina (tam tikrais muzikos instrumentais): Nėr iš jūsų skambintojų, nėr tikrų jumys žinovų Sab …
32skambt — skam̃bt interj. NdŽ, skambt 1. kartojant nusakomas važiavimas su žvangalais: Skambt skambt i važiuo[ja] [piršliai] su žaržolais DūnŽ. 2. suskambėjimui reikšti: Tik skambt langas, stiklų ka prižiro! Erž. Anas su pagaliu taukšt per nugarą – tik… …
33skambtelti — skam̃btelti, i, ėjo žr. skambtelėti: 1. Drebėdama, kad buteliai neskambteltų krepšyje, [Akvilė] perėjo į kitą tvarto pusę palėpėn J.Avyž. 2. Kai, įeinant į krautuvę ar išeinant iš jos, darinėjos durys, kiekvieną kartą maloniai skambteldavo… …
34skambtelėjimas — skam̃btelėjimas sm. (1) Rm, Trgn → skambtelėti: 1. Už durų kažkas kuždėjosi, pasigirdo lyg stiklo skambtelėjimas J.Avyž. 2. Pasigirdo pirmas skambtelėjimas už sienos, kviečiąs publiką sėstis Pt. Trumpas telefono skambtelėjimas ją pažadino iš… …
35skambti — skam̃bti, sta, o intr., skambti, sta, ė KŽ suskambėti …
36skamben — skam|ben sb., et, skamben, ene (to knogler der danner den forreste del af bækkenet) …
37skambide — skam|bi|de vb., r, skambed, skambidt (skade alvorligt ved bid) …
38skamfere — skam|fe|re vb., r, de, t (ISÆR OM UDSEENDE ødelægge) …
39skamfering — skam|fe|ring sb., en, er, erne …
40skamfuld — skam|fuld adj., t, e …
