skam
11ble-skam — skim·ble skam·ble; …
12skambinti — skam̃binti ( yti), ina, ino DŽ, NdŽ, skambinti ( yti K, Skr) Rtr; H, R, Sut, LL303 caus. skambėti. 1. intr., tr. išgauti tam tikrą garsą: Pirkėjos krumpliais skambina puodus, tirdamos, ar neįtrūkę rš. Stiklus skambina, kamščius daužo, geria,… …
13skambalas — skam̃balas sm. (3b) 1. N(Rg), I, K, M, LL31, Rtr, DŽ, Vdk, End, Žr koks skambantis daiktas (geležis, varpelis ir pan.): Pririšk skam̃balą prie ienų važiuojant J. Dvarai skam̃balą mušė – pusrytys Pc. Parišk karvei skam̃balą Šl. Buvo skam̃balas… …
14skambinimas — skam̃binimas sm. (1) DŽ, Vlkv, Rm, skambinimas (1) DūnŽ, Rtr, K; N, LL11 1. → skambinti 2: Varpų skam̃binimas NdŽ. Skambinimas paskelbė antrojo akto pradžią Pt. Skambinimu pagalbos šaukties LL301. 2. ūžimas, spengimas: Galvos tai man neskauda,… …
15skambtelėti — skam̃btelėti, ėja ( ia Ser, NdŽ, i), ėjo intr. Š, NdŽ, Rm, Trgn, skambtelėti KŽ; I 1. trumpai suskambėti, sužvangėti: Kišenėje skam̃btelėjo raktai DŽ. Girdėjau, kaip skambtelėjo, maniau, ka kas sudužo DūnŽ. Ir nusikvatojo sveiku, drūtu juoku, net …
16skamb — skam̃b interj. žr. skambt 2: Skam̃b skam̃b užduriam i pradedam kasti [pinigus] Grd …
17skambterėti — skam̃bterėti, ėja ( ia Ser), ėjo Š, NdŽ, skambterėti KŽ 1. žr. skambtelėti 1: Skam̃bterėjo lėkštė, puldama žemėn Ūd. Mokėsi, kaip niekam negirdint atidaryti duris ir įeiti, kad nė klingė neskambterėtų rš. 2. žr. skambtelėti 3: Jijė į stiklinę… …
18skambalas — skam̃balas dkt. Kar̃tais pasijùdina arklỹs ir sùskamba jõ pakiñktų skam̃balas …
19skambiai — skam̃biai prv. Ji̇̀ skam̃biai nusi̇̀juokė …
20skambinimas — skam̃binimas dkt. Varpẽlio skam̃binimas …