sielvartas
1sielvartas — sm. (1) BŽ31, BM23(Č), DŽ, (3a) Š, Dk; KlG72, H, R, MŽ, Sut, N, J, M, RtŽ, L susikrimtimas, rūpestis, širdgėla: Spaudžia, slegia mano širdį sielvartas sunkus S.Nėr. Ji baisiai išblyškusi, bet jau verkti nebegali, nors sielvartas nenustoja graužęs …
2sielvartas — dkt. Gilùs sielvartas …
3širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …
4sielvarta — sf. (1) K.Būg(Vl), sielvartà (3a) K, K.Būg(Tlž), Rtr; CII80,152, SC34, Ns1837,2, N, LsB212 žr. sielvartas: Porą valandų pavažinėjęs puikiais Lemano pakraščiais, užmiršau visas Friburgo sielvartas V.Myk Put. Tau liko dailaus veidelio žmona – jam… …
5skausmas — skaũsmas sm. (4) 1. I, M, L, Rtr, DŽ kentėjimo jausmas, atsirandantis sergant, pažeidus organizmą, sopulys: Parnešė vargšą namo išblyškusį, skausmu aičiojantį J.Jabl. Dantis be skaũsmo numiršta Žg. Verkdama ji papasakojo, kad jos kepenyse augą… …
6sopulys — sopulỹs sm. (3a) Rtr, Š, DŽ, KŽ, sopulis (1) DP615, KŽ, sopuliaĩ pl. (3a) Vkš, GrvT11; WP7 1. PK161, Q456, CII462, H, R, MŽ, N, K, Sut, J, L, Vkš, Lnk, Ms, Kv, Nmč skaudėjimas, skausmas: Galvos sopulys SD60. Sopulys inkstų SD172. Sąnarių… …
7apgožti — 2 apgõžti, ia, àpgožė tr. 1. apimti, apglemžti: Àpgožei visą daržą, o man nė vienos eželės nepalikai Mrs. | prk.: Fašizmo slibinas apgožęs kraštą laikė V.Mozūr. Sielvartas apgožė jį kaip karštas rūkas rš. 2. apgaubti, apdengti: Upelis teka,… …
8apmaudas — ãpmaudas sm. (3b) 1. piktumas, rūstybė: Mane ãpmaudas ema, kam ans nedirbęs prašo ėsti Lpl. Pašoko ãpmaudas, t. y. supyko J. Įerzintas nebesulaikė savo ãpmaudo Sr. Iš apmaudo ir veidas jau išblyško M.Valanč. Kam ãpmaudą padaryti K. Toks… …
9aumuo — aumuõ sm. (3b) 1. Kos41 sielvartas, susigraužimas. 2. supratimas, nuovoka: Anas aũmenį turi (nekvailas žmogus, nusimano) Rš. 3. (neol.) intelektas: Aumuõ ir protas yra du skirtingi tos pačios galios aspektai FT …
10braškėti — braškėti, brãška, ėjo intr. 1. SD373, R išduoti lūžimo garsą, treškėti, tratėti, pokšėti; girgždėti: Kad virsta medis, tada brãška, kad nori lūžti J. Ūžė braškėjo medžiai nuo vėjo ten, kur lietuviai gyveno A.Baran. Sienos brãška, durys girgžda …