siūbčioti
1siūbčioti — siūbčioti, ioja, iojo 1. intr. tarpais siūbuoti, banguoti: Čežindamas purius šventagaršvių skėčius, nuo pievos ritmingai siūbčiojo pietys rš. | prk.: Sunkiai kvėpuoja moteris, visa siūbčioja kaip pelkė rš. 2. intr. NdŽ tarpais lietis, plūsti:… …
2siūbčioti — vksm. Čẽžindamas néndres siūbčioja pietỹs …
3atsiūbčioti — intr. linguojant ateiti: Mačiau, kokis atsiūbčiojo bernas Dg. siūbčioti; atsiūbčioti; susiūbčioti …
4murksėti — murksėti, mùrksi, ėjo intr. 1. pamaži murkti, purkuoti (apie katę): Katė maloniai murksėjo rš. 2. burbuliuoti, šlerpti: Teliukas, snukį inkišęs, murksi, o negeria Vlk. 3. Kos240 su garsu iškilti į viršų, siūbčioti: Žėk (žiūrėk), kaip vanduo… …
5siūbčiojimas — sm. (1) DŽ → siūbčioti 1: Plaukdamas jaučiau švelnų jūros siūbčiojimą rš …
6susiūbčioti — intr. NdŽ tarpais susiūbuoti. siūbčioti; atsiūbčioti; susiūbčioti …
