senus
91miškininkystė — miškininkỹstė sf. (2) 1. miškų ūkio mokslas: Miškininkystė nustato naujus ir tobulina senus miško kirtimo būdus rš. 2. miškų auginimo, priežiūros, tvarkymo darbas: Mičiurininis mokslas – miškininkystės pagrindas (sov.) sp …
92molbestis — sm. (1) Ps, Rm, Pc, Jnšk, molbestỹs (3a) Kair žr. moliabestis: Tuos senus molbesčius reikia užverst, ka gyvuliai neįgriūt Všk. Neleisk vaikų į molbestį – numolins kamašus Jnš. Mūsų miške yra molbesčiai, kur aš atjoju pagirdyti arklių Pš …
93motė — 1 motė sf. (1), gen. sing. motės, moteres, moteries, moters, moter̃s K 1. KlG146, SC17, Lex26, CII687, R, OsG31 žmona, pati: O mano motė – žinot juk, koks moterų būdas, – vis susiraukus ir rankas grąžydama verkia K.Donel. Jūs žinot, jog man mano… …
94negalė — nẽgalė sf. (1), negãlė (2), negalė̃ (3b) 1. SD26,177, R, K negalavimas, negalėjimas, nesveikata, liga; silpnumas: Vaikas per miegą dejuoja i dejuoja, gal kokia negãlė Prng. Sunki negalė surietė senus jo kaulus nebeleisdama pakilti J.Balt. Jis… …
95neįgalus — neįgalùs, ì adj. (4) žr. neįgalintis: Kūdikius ir neįgalius senus iškirto, o jaunus į vergus išvarė S.Dauk …
96nuskutinėti — Rtr, NdŽ iter. dem. 1 nuskusti: 1. KI2. 2. K Ropeles nuskutinėju, kito darbo nebpadirbu Plng. Po biškį siuvinėju, bulbes nuskutinėju Všv. 3. Reik daržus nuvalyt, nuskutinėt atsitūpus Erž. Ažudavė nuskutinėt burokų daugybę Adm. Nuskutinėti senus… …
97nuvilkti — 1 nuvil̃kti, nùvelka (nuvel̃ka), o tr. Š, DŽ, NdŽ; SD1204 1. SD462, Sut, K, LL316 paviršiumi nutempti, nutraukti, nutęsti: Nuvelku kur SD442. Nuvil̃k maišą ten J. Už kojų virvę užnarysi i nuvil̃ksi Jrb. Až kojų ažrišę miestelin nuvil̃kdavo ir an …
98nušlervioti — žr. nušlervoti: 1. Skr. 2. Negali senus batus apsiaut, tai nori nušlerviot pačius geriausius Snt. šlervioti; nušlervioti …
99nužudyti — tr. K, NdŽ, nužūdyti Ck, nužūdyti Pns, nužū̃dyti, nužùdyti; H, R, R85, MŽ111,505, N, S.Dauk, LL235,239 Rtr, ŠT56 caus. nužūti. 1. Prk, Krž, Als, Dr, Kl, Slnt, Kal, Lpl, Lc, Šmn, Plvn, Avl, Alz, Sb, Auk, Grz, LTR(Kbr, Šil) padaryti galą, atimti… …
100pagudimas — pagudìmas sm. (2) → 1 pagusti: Ryžuos šiandieną pamesti senus pagudimus S.Dauk. Rodės, jog reiks sekti pagudimus svetimų žemių M.Valanč. Čia ne kokie akių monai, bet rankų pagudìmas Dr. gudimas; įgudimas; pagudimas; prigudimas …
