senus
71jaunikis — 1 jaunìkis sm. (2) 1. R217, LsB511, Ak, M, K jaunas vyras: Rugių maišą nešė kaip jaunikis rš. Einu grėbti šieną, daug matau jaunikių, nėra tavęs vieno D92. Liga im jaunikius ir stiprus vyrus BPII459. Senus ir jaunus, vyrus ir moteris, mergas ir… …
72jaunumenė — jaunumẽnė sf. col. (2) J.Jabl, jaunūmenė (1) Yl, Slnt 1. žr. jaunuomenė 1: Reik susiedų jaunūmenę pakviesti M.Valanč. Žemaičių jaunūmenė tur būdą savo brilius povų plunksnoms gražinti StnD16. Kalta yra jaunumenė senus šėnavoti Jzm. Jaunūmenė… …
73kailinražiai — kailìnražiai sm. pl. (1) 1. J, Sb sustyrę, išplikę, nunešioti kailiniai: Nelydyk kailinių – pavirs į kailìnražius Als. Užvilko trumpus senus išvirkščius kailinražius ar nudriskusią sermėgą Plt. 2. Kailìnražiai yra išvirsti (išvirkšti)… …
74karšinčius — karšiñčius sm. (2) 1. scom. Š senas, paliegęs, baigiantis savo amžių žmogus: Iš jo jau karšiñčius – dirbti jau nėko negalia Klm. Karšinčius gyvenime blogiau kaip mažas vaikas Ub. Jis vienų vienas, yra tik tėvas karšinčius Bsg. Jau tokia… …
75kilnoti — kilnoti, oja, ojo K; N, R iter. kelti. 1. tr. nuolat kelti (aukštyn), kiloti: Vėjas pradeda džiovinti ir kilnoti jo plaukus I.Simon. Gana peikėt, gana kalbėjot, kai dvi anteles ant bangužių kilnojot LB32. Lauką nedirbsi, spragilą nebkilnosi… …
76knebinėti — knebinėti, ėja, ėjo tr., knẽbinėti, ėja, ėjo 1. K knibinėti, krapštinėti, rakinėti, čiupinėti: Jis tuos senus šovinius knebinėjo knebinėjo, ir nunešė pirštą Žvr. Ką tu ten knebinėji dziegorių, dar sugadinsi! Užv. Vaikas šautuvą beknebinėdamas… …
77konservatyvus — konservatyvùs, ì adj. (4) priešingas visokioms naujovėms, linkęs palaikyti senus papročius, tvarką: Konservatyvùs žmogus DŽ. Konservatỹvios pažiūros DŽ. | Konservatyvus paveldimumas – tai tam tikromis sąlygomis esančių organizmų poreikių… …
78kriautė — 1 kriautė sf. (1) DŽ; S.Dauk 1. Dr, Skd mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete palubėje: Stogo varpos sūdėms (suodžiais) apkibusios svyravo, kad virė po kriaute Šts. 2. BzBkXXVII170 gyvenamo namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo: Senus… …
79kulys — 3 kulỹs sm. (4), kùlis (2), kū̃lis (2), kulỹs (4) 1. maišas, kapšys: Galvą liepė į šikšnos kulį, kraujų pripiltą, įmesti S.Dauk. Nepila nė vienas šviežią rinšvynį į senus kulius CII441. Sūrmaišio kùlis Skd. Duonos nebėra mūsų kulyje (maiše)… …
80kurtyti — tr. kurtais pjudyti, siundyti: Mes senus svotus kurtais kurtysme, ė jaunus alum midum čestuisme (ps.) Plš …
