senus
51dir — dir̃ interj., dìr 1. dar (kartojant nusakomas važiavimas ratais): Įsisėdo rateliuos, dir̃ dir̃ dir̃ ir pakalnėj Kp. Su ratukais dir̃ dir̃ dir̃ nuo kalno Srv. Dir̃ dir̃ dir̃ atvažiuoja Lp. Pamažiukais sau dìr dìr dìr ir pardirdnosu Vvr. 2.… …
52draskyti — draskyti, drãsko, drãskė iter. drėksti. 1. SD361, R į dalis skirstyti plėšiant, plėšyti: Senus marškinius drãsko autam Jnšk. Vėjas medžių šakas drãsko Rm. Kas tuos obuolius taip drãsko (raško)? Slm. Draskyk kaip kuilis regztį Plt. Drãskanti …
53duondirbis — duondirbis, ė smob. (1) kas uždirba duoną: Rasi dar paliko kame ten pačią su penketa vaikų, senus tėvus, kurie laukia vakaro ar metų galo, kuomet sugrįš jų duondirbis Blv. Gurguolės vieškelių vingius užplūdo – dainuoki, duondirbių šalie! (sov.) T …
54džirinti — džìrinti ( yti), ina, ino, džyrinti 1. intr. trinti, brūžinti: Kai visi pradeda džìrinti geležgaliais į akmenis, plytas, tai nė apsiklausyt nebegalima Paį. 2. tr. pjauti, džyruoti: Geresnės pielos neturim, tai su ta džìrinam Paį. | prk.: Lyg… …
55girgsėti — girgsėti, gìrgsi (gìrgsia), ėjo intr., gìrgsėti, i ( ėja), ėjo 1. gagenti, kirksėti (apie žąsis): Tik gervių virtinės padangėmis girgsės S.Nėr. Kas čia gìrgsi – ar tik ne laukinės žąsys lekia? Šn. Žąsys gìrgsi jau nuo pat ryto Dbk. Ko ten… …
56išbaiminti — tr. išgąsdinti, pribauginti: Išbaimindavo senus žmones Rd. Nežinomos paslapties išbaiminta ji bejėgiškai šypsodavos rš. baiminti; įbaiminti; išbaiminti; prisibaiminti …
57išgaliai — 1 ìšgaliai sm. pl. (1) BŽ114 žr. išgalė 5: Visus Nemuno vardo etimologijos išgalius žadu paliesti atskirame straipsnyje K.Būg. Priegaidės išgaliai patiems kalbininkams tebėra dar ne visai aiškūs K.Būg. Kas visais išgaliais bus aprašęs anųjų metų …
58iškaršinti — 1 iškaršinti tr. Š išlaikyti pasenusį žmogų iki jo mirties: Savo tėvuką kuone dešimtį metų iškaršino Krkl. Marti apsiėmė tėvus iškaršinti Krkl. Senį tą iškaršink, o jis tau paliks savo mantą J. Kietai įsakė, idant savo motiną padoriai iškaršintų… …
59iškrauti — 1. tr. K išimti, kas buvo sudėta: Iškrauk vežimą medžių J. Iškrovę vežimą, malkas iš vežimo, vėl atvažiuosime Š. Kad primintas vežimas – iškraut nebegalima Ds. Ryto metą aš, ankstie kėlęs, iškroviau savo daiktus ir pradėjau siūti M.Valanč.… …
60išplaišinti — išplaišìnti tr. 1. išplėšyti, suplėšyti: Ir niekas nepila šviežų vyną į senus rykus, šiaip šviežusis vynas išplaišina rykus BbMr2,22. 2. išsprogdinti, susprogdinti: Dalis ledų jau išplaišinta prš. Susekta, kad buvo išplaišintas galas vėžių… …
