sedéti
71derksėtis — derksėtis, der̃ksisi, ėjosi K; R, MŽ negražiai sėdėti, elgtis …
72drauguomenė — (neol.) sf. (1) 1. visuomenė, draugija: Pasakojau apie bendrą įspūdį, kokį daro čionykštė drauguomenė žmogui rš. 2. kompanija, draugė: Man su šita drauguomene nepatogu sėdėti rš. Jis visada linksmas drauguomenėj rš …
73dulsoti — dulsoti, oja, ojo intr. Kos42 stovėti, sėdėti susilenkus (kaip senam) …
74dvisėda — 1 dvìsėda sm. (1) Vlkv vežimukas dviem sėdėti …
75dūbsoti — dūbsoti, dū̃bso, ojo intr. 1. būti išdubusiam, sudubusiam: Ąžuolas dū̃bso išdubęs, t. y. stovi J. Pakalnėje dū̃bso stuba Lbv. Kaimo aikštėje dūbsojo duobės A.Vencl. Šį žmogų su dūbsančiomis žandų duobėmis jis tartum ėmė pažinti A.Vencl. 2.… …
76ertus — ertùs, ì adj. (4) žr. erdvus: Pasirenkam eglyne erčią vietą rš. Butai buvo geri, ertūs, oras tyras rš. Jos trobos neerčiausios, bet naujos Vaižg. Geriaus numie sėdėti savo trobos kerčioj, negi valkiotis tolyn svečioj šalė[je] erčioj D.Pošk.… …
77gailas — 2 gaĩlas, à adj. (4) 1. žr. gailus 1: Ir radau (dasityriau); jog tokia moteriškė, kurios širdis tinklai ir žebangai yra, gailesnė yra nei smertis BBPam7,27. Gailus dūmus pūstų BBIšm11,19. 2. nuodingas, žudantis: Vynas yra gailu žalčių nuodu… …
78gaksoti — gaksoti, gàkso, ojo intr. sėdėti, stovėti be darbo, garksoti, snopsoti: Jis nuolatos gaksodavo prie šitos draugiškos kompanijos rš. Senis gàkso prie pečiaus ir klausos, kas ką šneka, t. y. stovi kaktą išstatęs J. Atsisėdusi gàkso už stalo… …
79garninė — garnìnė sf. (2) Užv sukalta rogių viršutinė dalis žmonėms sėdėti …
80glustas — (neol.?) sm. prigludimas, buvimas prisiglaudus: Glustas ir pusiausvyra padeda tvirtai sėdėti ant arklio rš …
