sedéti
61atsigandėti — nusibosti, įkyrėti: Atsigandėjo mokytis Krž. Tą darbą atsigandėjau bedirbti Lkv. Atsigandėjau aš nuo to valgio, t. y. atgrisau, atbodo man J. Žąsys avižų atsigandėjo Klt. Višta atsigandėjo sėdėti ant kiaušiniais Lkv. Atsigandėjo skaityti, ir… …
62atsisėdimas — atsisėdìmas sm. (2); Sut 1. KI119 → atsėsti 1 (refl.): Apie atsisėdimą [vagone] nebuvo ko galvoti: visi suolai buvo užgulti Pt. 2. sing. baldai sėdėti: Padarytų kokį atsisėdìmą žmonims Gr. Graži bažnyčia, ir atsisėdìmo daug Dkš. 3. → atsėsti 6 …
63atsėdinti — 1 atsėdìnti tr. 1. atmesti, atblokšti atgal: Žiūrėk, kad neužkliūtų šito kelmo – arklį gali atsėdìnt Trgn. 2. palikti sėdėti, neimti: Bagatyrkas (turtuoles) atsėdìnsme, iš tų biednų siratelių daug geresnės gaspadinės (d.) Ml. sėdinti;… …
64atsėsti — intr. Rtr 1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29. | refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik… …
65autkojis — aũtkojis sm. (1) Krž, Gs, Jrb, Lel, Ldk, Prn, autkojỹs (3b) žr. 1 autakojis 1: Apsiauk kojas su aũtkojais Vv. Suplyšę aũtkojai prigraužė kojas Auk. Autkojaĩ reikia kur nors padžiaut, ba šlapi Plm. Skarelė juoda kaip aũtkojis Rm. Apvynioju… …
66bambaliuoti — 2 bambaliuoti, iuoja, iavo intr. tabaluoti, maskatuoti: Jūs turit drūčiau ant arklio sėdėti, jūs man su kojomis per daug bambaliuojat LC1883,5 …
67bimberioti — bim̃berioti, ioja, iojo 1. tr. tuščiai kalbėti: Neturiu laiko su tavim sėdėti – bim̃berioji niekus, ir tiek Dglš. Ką čia niekus bim̃berioji! Dglš. 2. intr. vaikštinėti be reikalo, timpinėti, bindzinėti: Kiauras dienas tik bim̃berio[ja] Skd.… …
68dasėdėti — ×dasėdėti (hibr.) tr. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdėsme čia Aps. sėdėti; apsėdėti; atsėdėti; dasėdėti; įsėdėti; išsėdėti; nusėdėti; pasėdėti; …
69dergna — sf. (1) Trk, dergnà (4) 1. dargana, šlapdraba, droblis: Kokia bus dergna, kad katilaitis dega J. Šiandien baisi dergnà, reikia sėdėti namie Jnš. Jeigu dergna užeitų, tai mesimės prie tamstų LzP. 2. scom. žr. dergla 1: Eik tu, dergna, a negali… …
70derksoti — derksoti, der̃kso, ojo intr. K negražiai kur gulėti ar sėdėti; būti kur nereikalingam, pasirioglinusiam, drybsoti, snopsoti: Tu derksosi name, o aš eisiu rugių pjauti, t. y. gulėsi! J. Piemuo der•kso pliką kūną išstatęs, t. y. sėdi J. Bene ką… …
