sedéti
101keblas — 1 kẽblas sm. (2) 1. viršutinė ratų (vežimo) dalis (ratų dėžė): Vežimo patogus kẽblas, gerai sėdėti Srv. 2. scom. žr. 1 kėblas 6: Iš tavęs tikras kẽblas! Kš. Ak, tu keble, ko tu griūvi! Ml. Kẽblas sugriuvo vidury pirkios Švnč. Toks kẽblas,… …
102kietas — kietas, à adj. (3) J; SD46,190,375, R 1. atsparus kito kūno spaudimui, nesuspaudžiamas, nesumaigomas; pršn. minkštas: Kietì kūnai (fiz.) NdŽ. Kietà malka K. Aš valdovas žalio šieno, mano dalgis kieto plieno P.Cvir. Kietas kaip titnagas LTR.… …
103kioksoti — kioksoti, kiõkso, ojo intr. 1. stovėti ar sėdėti kur susitraukusiam be darbo, be reikalo: Paukštis, ant kelmo atsitūpęs, kiõkso Žem. Ana jis kiõkso kap garnys Vlkv. Kame tavo karvės, ko tu čia kioksai? Grg. A dėl kelių uogų kioksosi lig… …
104kiorėti — kiorėti, kiõri, ėjo intr. nepadoriai sėdėti (pasikėlus per aukštai suknelę): Nekiorėk, negražu teip sėdėt! Skr …
105kiunksoti — kiunksoti, kiuñkso, ojo intr. Als, Tv, Mrj sėdėti ar stovėti susitraukus, kiūksoti, tūnoti: Vaikas kiuñkso, t. y. stovi susitraukęs, susirietęs nuo šalčio J. Kiuñkso vos gyva, kamputy susirietus Slv. Jau mano senis dieną naktį kiuñkso šalia… …
106kiurksoti — kiurksoti, kiur̃kso, ojo intr. K susitraukus sėdėti, stovėti, tupėti: Pelėda, vištytis sušalęs, vaikas patvory susitraukęs į kupetą, susirietęs kiur̃kso J. Liūdnas žmogus atsitūpęs, apsikniaubęs kiur̃kso J. Vežimo užpakaly nepatogiai kiurkso… …
107kiūksoti — kiūksoti, kiū̃kso, ojo intr. 1. susitraukus sėdėti, tupėti, kiūtoti, tūnoti: Ažustalėj kiū̃kso susirietęs J. Susilenkusi ant kulnų, kaip kukutis kiū̃kso pas duris J. Kiū̃kso susitraukęs Pln. Kažkas už kerčios kiū̃kso Krkl. Kiūksojau visą dieną… …
108kiūpsoti — kiūpsoti, kiū̃pso, ojo intr. NdŽ sėdėti ar stovėti susitraukus, kiūksoti: Kad šalta, ir kiū̃pso ar varna, ar koks kitas paukštis Škn …
109kiūtėti — kiūtėti, kiū̃ti ( i), ėjo intr. BŽ511, Š sėdėti susitraukus, kiūtoti, lindėti: Lizde kiūtėjo mažyčiai sakalaičiai S.Nėr. Su juo kiūtėjo ant šiltos krosnies per šaltą žiemą Vaižg. Vienas tik kambarys šiltas, ir tame kiūtime rš. Kiškelis kiūti už… …
110klauptas — klaũptas sm. (2) DŽ suolas bažnyčioje atsiklaupti ir sėdėti: Ilgai klūpojo savo brangiu kilimu dengtame atsivežtame klaupte ir meldėsi A.Vien …
