savimeilė
1savimeilė — savìmeilė sf. (1) DŽ, NdŽ; Rtr savęs mylėjimas, egoizmas: Savimeilė neleidžia pripažinti savo klaidų rš. Žmonių pyktis labiau glosto jo pasipūtusią savimeilę negu palanki nuomonė J.Avyž …
2savimeilė — savi̇̀meilis, savi̇̀meilė bdv. Savi̇̀meilis žmogùs …
3savimeilė — savi̇̀meilė dkt. Ligùista savi̇̀meilė …
4ambicija — ambìcija sf. (1) DŽ savimeilė, garbės geidimas, garbės jausmas; išdidumas, puikybė …
5egoizmas — egoìzmas sm. (2) TrpŽ pirmenybės teikimas savo asmeniniams reikalams prieš visuomeninius reikalus, savimeilė …
6naudininkysta — naudininkystà sf. (2) Bru savimeilė, egoizmas …
7paperkamumas — paperkamùmas sm. (2) BŽ443, NdŽ; L140 galėjimas papirkti: Jau kalba apie šališkumą, paperkamumą ir t. t. A.Janul. Atsirado ir neigiamų renesanso bruožų – nepaprasta humanistų savimeilė, išdidumas ir net jų paperkamumas rš …
8reikalauti — reikalauti, auja ( auna), ãvo 1. tr. atkakliai, primygtinai prašyti, versti ką atlikti: Juk dievai – ne žemės valdovai, kad reikalautų mūsų ištikimybės V.Krėv. Pamiškėj pūtė į ragą ir garsais reikalavo nuleisti tiltus A.Vien. Neišleisdamas iš… …
9saumeilė — sf. žr. savimeilė: To vyro darbai įkvėpė man energiją ir saumeilę rš …
10saumyla — 1 saumyla sf. (1) NdŽ, saumylà (2) Rtr savimeilė …
