savaip

  • 41rėžtas — 2 rėžtas sm. (1) J.Jabl, NdŽ, rė̃žtas (2) NdŽ 1. įsigalėjusi, įprastinė tvarka, eiga: Sunku man buvo grįžti ing pirmąjį rėžtą gyvenimo I. Visi jo darbai ėjo senovės rėžtu Žem. Viską dirba senovės rėžtu J.Jabl. Dūrė į akis ypatingas būdo tvirtumas …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 42savaipi — adv. žr. savaip 1: Lietuviai gėdis savaipi šnekėti prš …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 43savamadiškas — savamãdiškas, a adj. (1) savaip daromas, saviškas. savamãdiškai adv.: Mokėjau i rašyti, ale tik savamãdiškai jau aš, mokyklo[je] nesu sėdėjęs Lk …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 44savamanis — savamãnis, ė smob. (2) kas daro savaip: Sunku toks savamãnis intikint Vj …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 45savatniai — savatniaĩ adv. Tr savaip, savotiškai: Vabalnykėnai savatniaĩ kalba Brž. Apie Bauskę kalba latviai aiškiau, o šič savatniaũ Brž …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 46savrėdus — ×savrėdùs, ì (hibr.) adj. (4) 1. H, R, MŽ, N, K, LsB262 kuris savaip elgiasi, užsispyręs: Iš tiesos, savrėdus žvaigždininkas! LC1887,23. savrė̃du n. K. savrėdžiaĩ adv. K. 2. savarankiškas: Kaip tiktai vos užaugo, jie savrėdūs pastojo …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 47savumiškai — savùmiškai adv. saviškai, savaip: Savùmiškai pats žmogus sau tik gal padaryti, t. y. pagal savo norą J …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 48savybė — sf. (1), savỹbė (2) [K], Rtr, NdŽ; N 1. CI517, DŽ būdingas bruožas, ypatybė, požymis: Savybė – daikto ypatybė, kuria jis skiriasi nuo kitų daiktų arba panašus į juos rš. Tvirtas charakteris yra tauriausia žmogaus savybė J.Jabl. Vis daugiau mėgo… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 49skaudulys — skaudulỹs sm. (3b) K; N 1. Q219, Lex25, R, Sut, I, M, LL283, Rtr, BŽ31, DŽ, LKKXI153(Zt) votis, piktvotė, skaudė, opa, puškas: Kad ištrauksi gelonį, sugis skaudulỹs J. Pagadintas kraujis tur į skaudulius išeiti J. Skaudulỹs pratrūksta,… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 50staknus — staknùs, ì adj. (4) kuris užsikerta kalbėdamas: Būt viską susakius, ale kai kožnas savaip klausinėja, tai ir ažsikirto, matai, staknì Trgn …

    Dictionary of the Lithuanian Language