saulėkaita
1saulėkaita — dkt. Vãsarą ilgai̇̃ būti saulėkaitoje pavoji̇̀nga …
2saulėkaita — sf. (1) K.Būg, BŽ531; M, Rtr 1. saulės kaitinama vieta: Šuo tipso saulėkaito[je] J. Nesėdėk saulėkaito[je] – galva skaudės DūnŽ. Ta vieta [augynojui] tur būti laukymėj, saulėkaitoj S.Dauk. ^ Valkiokis čia kaip šuo saulėkaitoj parkaitęs Skd. 2.… …
3sauladegtis — sauladegtìs sf. Lp saulėkaita …
4saulakaita — saulãkaita sf. (1) žr. saulėkaita 1: Kinksok kaip kumelė saulãkaito[je], lūpą atmetusi J …
5saulaspindis — saulãspindis sm. (1) saulėkaita: Saulãspindžiu tieskiat audeklus balinti, juo bals Ggr …
6saulkaita — sf. (1) KŽ žr. saulėkaita 1 …
7saulyka — sf. (1), saulyka (1) 1. žr. saulėka 1: Kap saulyka bus, tai išvažiuosiu Zt. Tavę nežužibins anei saulyka, anei dievaitulis (rd.) Žrm. ^ Kad tu neregėtai saulykos! Arm. 2. žr. saulėkaita 1: An saulykos pasėdžiu, geriau Rod …
8saulėkaitas — sm. (1) NdŽ žr. saulėkaita 1: Lapė, saulėkaite sėdėdama ir veizdėdama, iš anų bobų juokės JR72 …
9saulėkaitis — sm. (1) žr. saulėkaita: 1. Brs, Vvr, Up Vė[ja]s neužputa, čia pats saulėkaitis DūnŽ. Sėda saulėkaitė[je] su kailiniais Pj. Kaip anos būs skanios: aš tris adynas vežiau saulėkaitė[je] Mžk. Nereik jų (sėklų) teip pat saulėkaitė[je] laikyti, idant… …
10saulėkepis — sm. (1) žr. saulėkaita 1: Toks ten mokymasis saulėkepy sp …
- 1
- 2
