riáugèti
1riaugėti — riaugėti, ėja ( i, ia, a, sti), ėjo intr., tr. DŽ, Plv, Nm, Rs žr. raugėti 1: Kai imi riaugėt ar piktavot, tai praeina gumbas Gs. Žmogus, kad jamui rėmuo pjauja, gumbas sukilsta, ėdis nepatinka arba parsiėda, riaugia, t. y. riaugulys paema J.… …
2Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное …
3ερεύγομαι — (I) και ρεύομαι (Α ἐρεύγομαι) αποβάλλω, βγάζω από το στόμα αέρια τού στομαχιού ή και μέρος από τις άπεπτες τροφές, ρεύομαι αρχ. 1. (για τη θάλασσα) ξεσπώ σε αφρούς, σε κύματα πάνω στην ξηρά, χτυπώ στα βράχια και αφρίζω 2. (για ηφαίστεια και… …
4atsiriaugėti — žr. atsiraugėti: Jei atsiriaugsti tuo valgiu, kurį valgei, tai yra sveika LTR(Rs). Atsiriaugėjau, tai kitą metą šiuo laiku dar valgysiu (priet.) Slv. riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; užsiriaugėti …
5išriaugėti — žr. išraugėti 1: Aš kriomuoju ir išriaugiu kai kada Prn. | prk.: Ir ažu žuvis išriaugėjo upė daugybę varlių BaIšm19,10. | refl.: Kai išsiriaugsčiu, būna geriau Dkš. riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; …
6nusiriaugėti — atsirūgti, atsiraugėti: Jei žmogus valgydamas nusiriaugia, tai ženklas, kad jau gana valgyti LTR(Šil). riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; užsiriaugėti …
7prariaugėti — žr. praraugėti: Prariaugėjau, ir geriau Dkš. riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; užsiriaugėti …
8riaugėjimas — sm. (1) Dkš → riaugėti: Toks riaugėjimas iš pilvo galo KzR …
9užsiriaugėti — smarkiai atsirūgti: Pabundu, girdžiu, kad užsiriaugėjo kas gale lovos KzR. riaugėti; atsiriaugėti; išriaugėti; nusiriaugėti; prariaugėti; užsiriaugėti …
