rasa kur
101meilus — meilùs, ì adj. (4), meilus, i (1) Dk 1. SD128,151,304, R, K kuris moka meilintis, rodo meilę, švelnumą, lipšnus, glosnus: Meilùs vaikelis: prie visais glaustos, visus mieluoja Slm. Jis prie akių labai meilùs, o už akių piktas kap širšė Prn.… …
102paberti — paber̃ti, pàberia, pàbėrė 1. tr. R, K papilti, pabarstyti: Paber̃k vištoms lesti Grg. Baigėsi duona, rytoj reiks paber̃t pečius Trgn. Ir genelis nupuolė [nuo šakelės], ir plūksneles pàbėrė Pls. Tai nuvyto sodelis, lapelius pabėrė LTR(Ut). Esi… …
103papjauti — 1. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjauk septynias rykštes ir ateik pas mane LTR(Šk). Kad kas tos lovos galą biskį papjautų – par ilga Jrb. | refl. tr.: Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir… …
104pavesti — pavèsti, pàveda, pàvedė K, KŽ; N 1. tr. NdŽ padėti eiti vedant: Blogai [aklam], ir nebus kas pàveda, kai man, viena, išgriūsiu iš lovos, ir gulėk, šitep bus Kpr. Pàvedė vaikai [tėvą], nugriuvo vėl, žiūri, jau pamėlę lūpos Skdt. Apent anam… …
105pašluoti — pašluoti, ja, pàšlavė 1. tr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ šluojant išvalyti: Pašluoju stubą N. Pašluoti grindis DŽ1. Pušinė tik pečiui pašluot, pirkios nešluosi Klt. Jy atlikus pašlavė gryčią, pataisė lovas, išmazgojo žlugtą LTR(Kp). Paimk ražą i pašluok… …
106pažadinti — pažãdinti ( yti; Q35,658) Rtr, KŽ, DŽ1 1. tr. D.Pošk, S.Dauk, N, M, L, LL149, NdŽ pabudinti, iš miego prikelti: Miegtantį pažãdink, kad atsikeltum J. Kiek aš miegojau, atejo tėvelis i pažãdino Krt. Jei kas ateis, pažãdysi mane Pns. Vakar mane …
107pažaliuoti — Š, Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, LL176 1. intr. pasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: Brezentas per ilga pažaliãvo DŽ1. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus M.Katil. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi… …
108pilti — pìlti, a ( ia, pẽla), pylė (pylo) K; H, R 1. tr. SD131 daryti, kad lietųsi, bėgtų į vidų (apie skystį): Geria ir geria, nespėju pilt Vb. Pilk ir veizdėk, kad nebėgtų patekliuo J. Pìlk daugiau [pieno], kad nori Nmč. Pastatyk [v]andiniuo pìlti… …
109plaukti — 1 plaũkti, ia, ė 1. intr. H, R, K judėti vandeniu kuria nors kryptimi iriantis galūnėmis ar tam pritaikytais organais: Eš mokėjau plaũkt gerai Nmč. Kas plaũkt moka, tas neprigeria Rd. Išilgai ežerą plaũkia Dkš. Bepigu pavandeniui plaukti… …
110plėnis — 2 plėnis sf. ppr. pl. (1) KI447, K; Lex37, Q330, SD245, R, SGI154 ką tik degusios medžiagos pelenai (su blėstančiomis žarijomis); jų tumulas: Nuo degėsių atitrūkusios plėnys lėkė padangėmis kaip strėlės P.Cvir. Plėnys laksto, baisu, kad… …
