ramentas
11kriukis — 1 kriùkis sm. (2) 1. riestu galu lazda: Atėjo senutis, kriukiu pasiremdamas Btg. Pasiimk kriùkį, bus standžiau eit pasispiriant Tršk. Elgeta eina, kriukiu pasispirdamas Grž. Seniau nė vienas vyras be kriukio į vakarėlį nenueidavo Šk. 2.… …
12krivulis — krivùlis sm. (2), kryvū̃lis (2) 1. kreivas medis, raštas: Šito krivùlio niekap vežiman neinsikelsim Drsk. 2. lazda, ramentas: Be krivulio aš eiti negaliu, ba mano viena koja trumpesnė Ds. 3. lazda krijeliui užmauti (siūlus vejant): Užmauk… …
13kriūkas — 1 ×kriū̃kas (plg. rus. кpюк) sm. (2) 1. NdŽ kablys (ppr. geležinis): Įkalk į sieną kriū̃ką Snt. Kamanos ant kriū̃ko kabo Sdk. Inkalk kriū̃ką anon sienon, reiks te jaučias pririšt Dbk. Žiūrėk – karvė ištraukė iš sienos kriū̃ką ir išbėgo lauk Šmk.… …
14kryžokas — 1 kryžõkas sm. (2), kryžokas (1) Sr 1. žr. kryžiokai 1: Kur tu kryžõką dėjai? Reiktų po kubilu padėti Ds. Kryžõką reikia daryt iš beržo – ilgiau stovi Krkn. 2. trikojis kam pastatyti: Kiti sako kryžoks, o mes šaukam trikojis Škn. 3. žr. 1… …
15kuikis — kùikis sm. (1) J, kuĩkis (2) BŽ213 1. CI1119, MŽ, K lazda pasiremti einant, ramentas: Vyrai ir moterys kiūtino tuo keliu, kai kurie vos vos šlubčiojo pasiramstydami kuikiais rš. Senas žmogus ateina su kuikiu pasiramsčiuodamas Rud. Kuikiu… …
16kulis — 3 kulìs sf. (4) ramentas: Be kulių̃ suvis nepaeina Lš. Jau antri metai ant kulių̃ vaikščioja Sn. Tam bekojui jau kùlys pabus už pačią Mrk. Bet be kuliẽs eina Lp. Pasidėk tu tas kulìs – griūdamas dar kojas suslaužysi Šlvn. Vaikščioja an kulių̃ …
17kulė — 1 kulė̃ sf. (4), kùlė (2) 1. Rmš žr. 3 kūlė 1: Tata, padarai kùlę, ba rytoju eisim malkų velėt, skelt Lz. Mušk mietą kulè, o ne kirviu Slv. ^ Dėjo kap kulè per kuolą (labai smarkiai) Kt. Kulè nedamuštas (ne viso proto, trūksta galvoje) Dkš.… …
18kūjokas — 1 kūjõkas sm. (2), kūjokas (1) BŽ113 1. ppr. pl. Kos126, Vrb, Nm pagaliai, ant kurių vaikai pasistoję vaikščioja žaisdami, kojokas, stypynė: Ans ant kūjõkų eina J. Aš tokius ilgus kūjokus pasidariau, kad galiu nesušlapęs kojų pareiti par upę… …
19lazda — lazdà sf. (4) 1. R, K apdailintas, be šakų, ppr. medžio stiebelis einant pasiremti, suduoti kam nors ir pan.: Ji stovėjo ties durim, pasirėmusi lazda V.Mont. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda rš. Lazdomis pradėjo grasinti… …
20lupstys — lupstỹs sm. (4) Šl ramentas: ^ Įleisk elgetą bažnyčion, ant altoriaus su lupsčiais lipa TŽIII379 …
