r267
81linguoti — linguoti, uoja, ãvo 1. tr. Šv, Šln supti: Paėmė ant rankų, vėl lingavo, globstė Žem. Ant savo kelių lingavai, čiūčiavai LzP. Puodelis kaisti, kuodelis verpti, lopišėlis linguoti JD1518. O ką jūs linguoste žalio[je] lingynelė[je]? StnD3. Bėg… …
82lydimas — 1 lydimas sm. (1) DŽ, lydìmas (2), lydymas (3) NdŽ 1. R, MŽ533, KII344, Ggr, Lkm iškirstas ar išdegintas plotas miške, kirtimas, skynimas: Krūmus ir žarynus skina, kurius skynimus paprastai lydimais vadina S.Dauk. Ženk miškan ir išskink sau… …
83niekadai — niekadaĩ adv. K; Q369, R267, OsG113 žr. niekada: Amžinai niekadai gluosnis uogas neša, amžinai niekadai aš tavę, mergyt, nevesiu KlvD44. Niekadai jie tokių dyvų nebuvo matę prš. Mes jų niekadai neišpeikėm CII679. Niekadai jūsų nepažinau VlnE97.… …
84niekingystė — niekingỹstė sf. (2) K; R267 niekingybė, tuštybė: Jis išpažino savo nevertybę, niekingystę ir vargą MšK …
85nutūpti — nutū̃pti, nùtupia, nùtūpė 1. intr. R267, MŽ358, Sut, K, L, Š, Rtr, KŽ, DŽ liautis skridus, nusileisti ant kojų: Nutupiu ant kokios vietos N. Gegutė niekuomet nenùtupia ant drebulės NdŽ. Vos tiktai nutūps kuisis ant jaučio sprando, tas kaip… …
86padurkas — padur̃kas sm. ppr. pl. (2) 1. R, K, Mžk senoviškų moteriškų marškinių prastesnių siūlų storo audeklo pridūrimas apačioje, pridurkas: Ale padur̃kams jau ir kelnėms gloda zoposto K.Donel. Seniau marškiniai būdavo ilgi, su padur̃kais Skr. Padurkùs… …
87paguldymas — pagul̃dymas sm. (1) 1. → paguldyti 1: Ne bėda su paguldymu – paguldys (bus vietos, bus kaip paguldyti svečią) Pc. 2. (l. pokład, pokładanie) SD268,269 padėjimas. 3. SD271,324 padėtis. 4. Mž24, BPI20, SPI332, CI424 kn …
88pakalnė — pakal̃nė sf. (2) K, pakalnė (1) Gl, Pp, Jrb, pakalnė̃ (3b) KlbXIV62(Mžk) 1. SD260, R267 žema vieta kalno papėdėje, slėnys: Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki?! A.Baran. Kelias eina per didelę (gilią) pakalnę Vrb.… …
89pamušti — pamùšti, pàmuša, pàmušė tr. 1. šiek tiek mušti, aplupti, apdaužyti: Kai jį jau Šilkalny pàmušė, tai nuo to laiko ramesnis pasidarė Šn. Itą mergą ir uošvį macnai pàmušė Dv. Reikia pamùšt – pasileidę, neklauso Vrn. Pàmušė vienas kitą Dv. |… …
90prapulti — prapùlti intr. 1. H nežinia kur dingti: Tik pasidėjau peilį, ir jau prapuolė Lkč. Prapuolo mėsos šmotas Ant. Kepurė prapuolė ant lygia dirva Mžk. Tuokart pasiuntinys ... atrašė įdėm buvus raštą popiežiaus, bet prapuolus M.Valanč. Ar prapultoji… …
