r133
111kiškinis — 1 kìškinis sm. (1); MŽ, R133, J zool. sakalas (Falko) …
112laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… …
113numirulis — sm. R133, N žr. 1 nuomirulis: Joje ... randasi ... 11 butų puolančiąją ligą (numirulį) turintiems Kel1881,293 …
114paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… …
115parbas — ×parbas (vok. Farbe) sm. (1); R133, N, [K] spalva, dažai …
116raukšlė — raukšlė̃ sf. (4) [K], Ds, Glv, Šl; SD454, R, MŽ, M 1. odos (ppr. veido) nelygumas, išsivagojimas: Veido raũkšlės Grž. Gilios raukšlės išvagojo kaktą S.Nėr. Ir raukšlės ant veido, plaukai jau balti P.Cvir. Prisižiūrėjau: Dieve, kiek tasai senas… …
117sakalninkas — sãkalninkas sm. (1) [K], Rtr, sakalniñkas (2) KŽ; Q174, R133, MŽ175, N, L, Blv, sakalnykas M žr. sakalininkas: Sakalnykas, kursai sakalus perančius užveizdėjo, kad jų nebaidytų S.Dauk. ║ kas vaikščioja, pardavinėdamas sakalus: Grinčioje apspito …
118stulpėti — stulpėti, ėja, ėjo žr. stulpuoti 3: Stulpėju, stulpus siuvu R133, MŽ175 …
119suklupinti — suklupìnti tr.; R133 padaryti, kad pasiduotų, sukluptų: Suklupìns muno priešus Šts. klupinti; suklupinti …
120sumadaroti — sumãdaroti tr. 1. R133, BŽ188 bet kaip, prastai padirbti, pagadinti, sudarkyti, sumaitoti: Ar ant tokio laukpalaikio, taipo sumadaroto, daug kas augti gali? K.Donel1. Jie pasidarė nepanašūs į žmones, taip baisiai buvo sumadaroti jų kūnai ir… …
