rūgio
81nor — 2 nor (<nors) prt. žr. 2 nors: 1. Nor prie svetimais nesbarkit Sdk. Nor an senystos žmogus gerai pagyveno Alv. Turiu nor kuo kiaules šert Prn. Tegu nor sau išsiskalauna Klvr. Uždėk nor piemeniui an uodegos (sako parduodant galviją) Dkšt. Ei,… …
82oracija — orãcija sf. (1) DŽ 1. psn. kalba, prakalba: Nikodemas oraciją daro DP255. 2. apeiginė kalba: Atiduodant [pabaigtuvių] vainiką, buvo dainuojamos dainos ar sakomos oracijos, išvardijant visus rugio vargus rš. 3. piršlio kalba senoviškose vestuvėse …
83pavadinti — pavadìnti tr. 1. LL101, L, Š, Rtr, DŽ1, NdŽ, KŽ vardą duoti, praminti: Pavadinaũ ją gyvate J. Iš mažumės kaip pavadìna, teip ir būna visą čėsą Vžns. Nemoku pavadìnti naujų tų daiktų Užv. Tas už bažnyčiai antrame gale gyvena, ans yra Barkus… …
84pluokštiniai — sm. pl. (1) NdŽ žr. pluoštiniai: Patyrė griko jam sugrįžtant, atsivedant penkis draugus, rugio – du tris, avižos – tris keturis, miežio tesugrąžinama sėja, pluokštiniai visai nudžiūsta Vaižg …
85pribrįsti — intr. 1. pribrinkti, išpurpti: Pribrìndo pilnas indas žirnių J. Pribrìndo kaip žirnių priėdęs Pp. Pribrįsi, jeigu valgysi nelabąją pupą J. 2. pribręsti, prinokti: Rugio grūdas jau pribrìndęs J. Karšta vasara buvo, ir žirniai greičiau… …
86priminti — 1 primìnti, prìmina, primynė 1. tr. K užsistoti, koja prispausti: Kaip primynė man koją, kone nutrėškė pirštus J. Jis primynė sau palto kampą rš. Jis kai ryšį daro, tai vieną galą prie žemės prìmina Lš. Bėgiok po dirvą, neprimìnsi rugio –… …
87raumuo — raumuõ sm. (3b) Skp; CII1160, Sut, gen. sing. eñs K; R, N, enio Jnšk, raũmenys pl. (3b), ens; M, enaĩ Skdv, inaĩ, gen. pl. enų̃ JI301, enių̃ 1. organas, sudarytas iš galinčio traukytis audinio; tokių organų grupė; muskulas: Raumuo… …
88riaumuo — riaumuõ sm. (3b) žr. raumuo 2: ^ Lino liemuo, rugio riaumuõ, o stibiriko koja (padengtas stalas) Lc …
89rugiavarpis — rugiavar̃pis sm. (2) augalas, kurio varpos panašios į rugio varpas; plg. rugiaveidė: Rugiavar̃pis pilkas Kb …
90stibirikas — stibirìkas sm. (2) Akm, Šts plg. stibirkojis: ^ Lino liemuo, rugio raumuo, stibiriko kojos (staltiesė, duona, stalas) LTsV586(Šll), Ms. ◊ stibirìko ožỹs Šts kas aukštas, didelis …
