rėžti
51pjautukas — pjautùkas sm. (2) NdŽ įrankis stiklui, metalui ir pan. rėžti, rėžtukas …
52poškinti — poškinti, ina, ino 1. intr., tr. daryti, kad poškėtų, kauškinti, tauškinti, paukšėti: Ką jis ten poškina? Dkš. Miške linksmai dainavo strazdai, savo plaktukais poškino geniai J.Dov. Poškino, baladojo dikčiai – mat dirbo V.Kudir. Vyrukas nuvaikė… …
53prarėžti — 1 prarėžti tr. 1. R312, K, DŽ1 prakirpti, prapjauti: Toly laby tos kojos tįsta, jam i tas kelnių kalaškas prarėžė Šmk. Praėžk man šitą maišelį, paskum vėl užsiūsi Ssk. ║ kerpant nukrypti: Žiūrėk, neprarėžk pro liniją Ssk. 2. kuo aštriu rėžiant,… …
54prirėžti — 1 prirėžti, prirė̃žti, ia, prìrėžė 1. tr. prikirpti, pripjauti, patrumpinti: Prirėžk man kvartūką Ssk. 2. tr. paskirti, primatuoti (žemės sklypą): Dokumentus parodžiau, i iš karto mun prirėžė dalį Mžk. Vienasėdžiai nevienodo didumo daromi: kur… …
55pyškinti — ( yti K), ina, ino 1. intr., tr. pliauškinti, poškinti, tratinti, tauškinti: Su botagu pyškina Sch243. Vyrai, išgirdę baisiai bepyškinant su kultuvėms laumes naktyje, norėję pažiūrėti, kaip ir ką jos kulsto BsMtI106. Pastatė dvejas stakles ir ėmė …
56pūgas — ×pū̃gas (l. fuga) sm. (2) 1. išdroža lango rėme arba lentoje, sujungimas, suleidimas: Per gilų pūgą čia, brolyti, padarei Kč. 2. prietaisas, oblius malksnoms pjauti, rėžti: Įsitaisyk gerą pūgą, darysim daug gontų LMD(Knv). ^ Kai pūgù išrėžta Pnm …
57raižioti — raižioti, ioja, iojo DŽ iter. 1 rėžti. 1. pliekti, mušti: Kiekvienas jaunikaitis yra jo guldytas ant kupsto ir skersai raižiotas keturlinku rimbu M.Katk. 2. skaudinti: Tokia lig šiol dar nejausta gėda sielą raižiojo liepsnomis J.Marc. 2. prk.… …
58raižyti — raižyti, o, ė DŽ, raižyti, raĩžo, raĩžė DŽ, NdŽ iter. 1 rėžti. 1. K, M aštriu įnagiu negiliai pjaustyti: Norint pastorinti vyšnias, slyvas, raižoma žievė rš. Su saidru raižyk blakstieną, kad kraujis išsrustų J. Jį kankino skausmai, tartum… …
59rantyti — rantyti, rañto ( ìja), rañtė ( ìjo) tr. 1. N, K, DŽ pjaustyti rantais: Jis rantydamas užrantė kartę, kad nesmuktum virvė J. Padėk peilį, nerantyk stalo Slnt. | prk.: Išspruko pro duris lauk; čia kuilys nuo skiedryno ėmė jam blauzdas rantyti… …
60reižti — reižti, ia, ė 1. žr. ręžti 1: Reižte insireižęs traukia arklys J. | refl. K: Buliai, eidami prieš vienas kitą, reižėsi, reižėsi, o paskui kad imtis! Žvr. Jis dar reižės, kiek galėjo, bet aš jį parmečiau ant žemės Skr. 2. refl. prk. vaidytis:… …
