rėžti
41naginė — 1 nãginė sf. (1) K, naginė̃ (3b) Šv, Grd, Skr, Brsl, Pns 1. R, Dkš iš vieno minkštesnės odos gabalo suraukta avalynė su apivarais: Nãginės geresnis apavas už klumpes Paį. Nãginės, kad nutruks sąvaržai, išplers, nuo kojų atstos, išplatės J.… …
42nurėžti — 1 nurėžti, nurė̃žti, ia, nùrėžė 1. tr. SD1150, K, DŽ nupjauti, nukirpti dalį iš viso gabalo: Nurėžiau galą audimo J. Tik žiūrėk, nenurėžk kažno kaip Ssk. Aš tau nurėšiu, tuto, baltas drobeles, tuto (d.) Tj. Tamsta nurėši du metrus šito audeklo… …
43parėžti — 1 parėžti, parė̃žti, ia, pàrėžė 1. tr. DŽ1, KlvrŽ, Lk papjauti, paskersti: Ar jau parėžėt tą kiaulę? Pžrl. Pjovikui tik duok, besiveizant kiaulę parėža Vvr. Jau laikas būtum prylaidą parėžti Slnt. Pjoviau sėklinius dobilus ir zuikį parėžiau Mrj …
44parėžti — 2 parė̃žti intr. 1. pastorėti, papampti: Ans pilnas, nesupliuškęs, parė̃žęs, išsitempę visi pašaliai J. Išejo šuo parė̃žęs (labai prilakęs) Als. Veršis priejęs prie pieno viedro ir besąs parė̃žęs Kal. Rėžte parėžęs, t. y. priėdęs eita J. Parėžaũ …
45parėžėti — tr. kurį laiką rėžti: Eiki, dukrele, plonų drobelių nor parėžėti (d.) J.Jabl. rėžėti; parėžėti …
46paręžti — tr. patempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: Galvą iškėlęs, sprandą paręžęs, vizgindamas uodegą, [šuo] pri jo atbėga Jzm. | refl.: Vakar karvė mažai ėdė, daugiau badės: tik pasrę̃š, pasrę̃š va šitep Str. ręžti; atręžti; įręžti;… …
47perrėžti — 1 perrėžti 1. tr. SD326, Sut, K perpjauti, perkirpti, perdrėksti į dvi dalis: Parrėžiau pusiau skūrą J. Parplėšė visą kulšę i batą parrėžė [šernas su iltimis] Vdk. ║ perdalyti, perskelti: Ir jis perrėžė vis pusiau BB1Moz15,10. Ir tur jo sparnus… …
48persiręžti — persilenkti, persikreipti: Arklys kaip parsiręžė, nugara įlinko J. Gerai užkirtau su botagu, kad ir parsiręžė Brs. Senukas ateina parsiręžęs, atneša kašę pilną lašinių Skr. Kad veršis paglostytas parsiręža – negeras veislei Ggr. Arklys parsiręžęs …
49pjaustyti — pjaustyti, o, ė iter. pjauti. 1. R, K peiliu ar kuo kitu aštriu raižant dalyti į dalis, smulkinti: Pjaustyk mėsą, graižyk burokus J. Kiaulėm žoles pjausto Dkš. Kaip gera duoną riekėm pjaustyt pietų metu šeimos būry! E.Miež. Kurgi tas mano peilis …
50pjauti — pjauti, na ( ja), pjovė 1. tr., intr. SD331, H, R314, K peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: Su peiliu pjauk, žirklės neims [kartono] Vb. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas LTR(Ds). Ėjome į paežerę vytelių pjauti rš.… …
