pute
51im·pute — …
52re·pute — /rıˈpjuːt/ noun [noncount] formal 1 : ↑reputation They are held in high/good/bad/low repute. [=they have a good/bad reputation] 2 : good reputation a scientist of repute [=distinction] …
53pūtėjas — pūtėjas, pūtėja dkt. Rãgo pūtėjas …
54pūtėja — pūtėjas, pūtėja dkt. Rãgo pūtėjas …
55putėsiai — putė̃siai dkt. Spañguolių putė̃siai …
56putekšlė — putẽkšlė sf. (2), putekšlė̃ (3b) žr. 1 putekšlis: 1. Nežinau, nuo ko visą kūną putekšlė̃m išbėrė Rk. Vopnos putekšlė Slm. 2. Ant kūno putẽkšlė nuo ugnies J …
57puterka — ×puterka (germ.) sf. (1) patalpa kam sudėti, laikyti: Miltus nunešk į puterką Ss. Puterkoj bernai nakvoja rš …
58putėkš — interj. nukritimui žymėti: Putėkš ir nukrito lapas Ldk …
59pūteklis — pūtẽklis sm. (2) 1. rš kalvės dumplės. 2. prietaisas bitėms rūkyti: Kaip mun liūb duos tą pūtẽklį papūsti dūmus Als …
60pūterka — ×pūterka (hibr.) scom. (1) pasipūtęs žmogus: ^ Svoka sėdi kap pūterka paspūtus Kb …