puses
21žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R …
22žiemiai — žiemiaĩ sm. pl. (4) J.Jabl, K.Būg, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Vrb, Všt, Gs, Grž, Skrb, Vb, Mžš, Sl, Ant, Upn, Strn, Srj, Sn, žiẽmiai (2) K.Būg, NdŽ, Ds 1. R258,268, MŽ344,359, RtŽ, L šiaurė: Laukas į žiemiùs prastesnis, o į pietus našesnis J …
23aptirpimas — aptirpi̇̀mas dkt. Pùsės véido ir tõs pačiõs pùsės rañkos aptirpi̇̀mas ródo grę̃siantį insùltą …
24apvartyti — tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L 1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm. ║ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartyta mašinelė Krš. 2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartyk tankiai …
25apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt …
26atskristi — 1 atskrìsti, àtskrenda (atskreñda), atskrìdo intr. 1. Š, DŽ, NdŽ, Mlk skrendant prisiartinti, atlėkti: Atskrindu SD304, Sut, N, [K]. Toj paukštė atskrìdo ir lapsi prieg lango Asv. Tu paukštyte giesminyke, ko teip anksti atskridaĩ? (d.) Šmn …
27atvyti — 1 atvyti, àtveja, atvìjo tr. NdŽ, DŽ1 1. Š, LL196 atvaryti, atginti: Man paliko kumelę tokią nė šiam nė tam, ir pavargus jau te atvytà nuo Viešintų Sb. Atvyta vanago višta net pamiškėn Klt. Kapai netoli, tie šunys an tuos kapus i lekia, kad… …
28blaškyti — blaškyti, blãško, blãškė iter. blokšti. 1. SD361 mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškyk akmenų į pievą Rm. Blaškyti pėdus į šalis J. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais Rm. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškyt Ps. Oi mėtė blãškė mane… …
29epušė — ẽpušė sf. (1), epušė̃ (3b) NdŽ; SD1115, R, [K] bot. toks gluosninių šeimos medis drebančiais lapais, drebulė (Populus tremula): Ẽpušė nestipras medžias Slm. Mislijau, kad uosis, o buvusi ẽpušė Slnt. Šito da mūsų ẽpušė Ds. Vaikas iškrito iš… …
30gaidryti — gaĩdryti, ija ( o), ijo tr. giedrinti: Moka paslėpti savo neapykantą ir, gaidrydama veidą, rengas slapta sprukti S.Dauk. | refl.: Gaĩdrijas lauke, t. y. progydruliai rodos, bus gaidra J. Gaĩdrijas, greičiausiai lytaus nebūs Ll. Jau gaidrijas… …
