puses
121anapus — anàpus praep. su gen. (ret. su acc.) J, anãpus Žml, anapùs Š; R215 anoje pusėje: Anàpus Palių geresnės pievos Dkš. Pradėjo arti anàpus griovio Plv. Da ir anàpus girios mūs laukai Žal. Jis gyvena anàpus upės K. Ėjo į anapus upės M.Valanč.… …
122anapusinis — anapusìnis, ė adj. (2) 1. rš anos pusės. 2. Vd antgamtinis …
123anas — 2 anàs, anà pron. demons., pl. aniẽ, anõs; du. anuõdu (aniẽdu, anuñdu, anùdu), aniẽdvi (anuñdvi) K; R, anuodu, aniedvi Smln 1. SD226 kitas, ne šitas (rodo daiktą ar asmenį, toliau esantį, kaip kitas panašus daiktas ar asmuo): Anàs… …
124anošalininkas — ( inykas), ė smob. (1) anos šalies, kitos Nemuno pusės gyventojas: Anošalinykai jau pjaus rugius Al …
125ant — 1 añt praep. su gen. (dial. su instr. ir dat.); SD161, R 1. žymint vietą ar daiktą, kurių viršuje kas yra, darosi ar daroma: Čia añt stogo pernai gandras savo lizdą turėjo J.Jabl. Ant vežimo sėdėjo Svn. Žiūrėk, kol saulė gerai pakils, tol ant… …
126antras — añtras, à num. ord. (4) 1. SD407 einantis po pirmo, kitas: Šitai vienas, antai añtras pėdas J. Viena verpia, antrà audžia, trečia šeivas trina J.Jabl. Vai aš ėjau laukelį, ėjau ir añtrą Ktv. Ieškojo dieną ir añtrą, niekur motulės nerado… …
127apalka — ×apalka (l. opałka) sf. (1) 1. Pn, Prn pirmutinė atpjauta nuo sienojo lenta, iš vienos pusės su žieve, papentis: Kaimynas apalkom daržinę apkalė Všk. Ar neturi apalkų, kad tvorai imi geras lentas Srj. 2. dirbtos odos pakraštys (kojų, galvos):… …
128apie — apiẽ praep. su acc. K, ãpie, àpie 1. SD99 aplink (žymint vietą, aplink kurią vyksta veiksmas ar kas nors yra): Vaikai apie stalą laksto Rm. Jis bėga apiẽ ežerą Svn. Vaikai laksto ãpie prūdą – da įkris Gs. Tie varnai tuoj apie akis, apie… …
