puses
111vištavimas — vištãvimas dkt. Apeigi̇̀nės kilmė̃s vištãvimo paprotỹs nuo XX a. pirmõs pùsės tãpo prãmoga …
112vytuoti — vytúoti vksm. Ei̇̃damas vytúoja į visàs pusès …
113įbaikštinti — įbaikšti̇̀nti vksm. Įbaikšti̇̀ntos ãvys išsilãkstė į visàs pusès …
114šlitiniuoti — šlitiniúoti vksm. Gi̇̀rtas ei̇̃damas šlitiniúoja į visàs pusès …
115šmirkšti — šmir̃kšti vksm. Vanduõ šmir̃kščia į visàs pusès …
116abu — abù, abì (gen. abiejų̃ ir abiẽjų K) num. card.; SD196 vienas ir kitas: Abù jaučiu, abì karvi pražuvo J. Nepaneš mudu abu jaunu JD734. Kas judu abù prieš mane vieną? Pln. Abù broliai aria medžiaginėm žagrėm Dv. Abù kap vienas – nė per nagą …
117aidoti — 1 aidoti, oja, ojo intr. eiti aidui, garsui: Kur žodžiai tyl, tenai garsas darbų aido[ja] S.Dauk. Garsas aidojo ir plėtės į visas puses S.Dauk …
118aistrus — aistrùs, ì adj. (4) J, Š 1. geidulingas: Jų meilė dar pasiliko gyva ir aistri rš. | Ir kvepianti žemė, aistri kaip meilužė, audringais sapnais mūs dienas pranašauja V.Myk Put. aistriai adv.: Ponia įsimylėjo taip aistriai rš. 2. prk. karštas,… …
119albicais — al•bicais (nlt.?) adv. į visas puses: Al•bicais eina balsas, kaip dainuoja grįždamos iš baudžiavos mergos J …
120alvė — ×alvė (l. halwa) sf. (1) Rs, Kbr, al̃vė (2) Erž puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė: Stuopa – dvi alvi J. Alvę brangvyno išgerti K. Aš kasdieną po alvę pieno išgeriu Prk. Statyk alvę midučio JD144. Šeimininkas pripylė alvutę ir pakišo… …