puošeiva
1puošeiva — puošéiva dkt …
2puošeiva — scom. (1) DŽ1 menk. kas per daug mėgsta puoštis, dabita: Centrinėse gatvėse mes matėme nemažai puošeivų, besididžiuojančių savo kelnių siaurumu ir batų smailumu sp. Ir ji ėjo visur, tik kartais pajusdama širdy neapykantos ir kartėlio puošeivai… …
3strainiuška — ×strainiuškà scom. (2) NdŽ strainus žmogus, puošeiva, dabita. ◊ giltinių̃ (biesų̃) strainiuškà sakoma niekinant, pašiepiant puošeivą: Giltinių strainiuška! – pradėjo motyna,– amžių baigiu be muilų, o dėlto esu paėdusi Žem. Strainiuškà biesų̃,… …
4cymis — ×cymis, ė smob. J kas mėgsta puoštis, dabita, puošeiva …
5frantas — frantas, ė smob. (1) DŽ dabita, gražeiva, puošeiva …
6gašavina — gašavinà scom. (2) J dabita, puošeiva …
7išpliuškėti — 2 išpliuškėti, ìšpliuška, ėjo intr. Š menk. pasidaryti puošeiva, lengvabūdžiu. pliuškėti; išpliuškėti …
8kalakutininkas — kalakùtininkas sm. (1) iron. pasipūtėlis, puošeiva, frantas: Kurių velnių tu buvai užsidarius su tuo kalakutininku atskirame kambaryje? V.Mont …
9pamergė — pamergė̃ sf. (3b) Grž, Jnšk, Kair, Žm, Skr, Klvr jaunųjų palydovė senoviškose vestuvėse: Stančkos ant galvos pamergių̃ blizguoja J. Kur pamergė sėdėjo, lelija žydėjo JV965. O ta lapė ilguodegė žad pamerge būti JD127. Tie svoteliai šokinėjo, su… …
10papuoša — papuošà sf. (3b), pãpuoša (1) 1. papuošalas, puošmena, gražinys, išgražinimas: Papuoša vertybės žmogaus nepadidina rš. Tai ne jaunoms merginoms papuoša V.Kudir. Rėmų sankryžose pritaisoma tekintos arba keturkampai išdirbtos papuošos rš. Ir… …
