pron pos f
31maniškis — 2 manìškis, ė pron. pos. (2) man priklausantis, mano: Manìškiai paršeliai Aps. Tau visada liks artimesnis savas kraštas, kaip ir man maniškis rš. Manìškis nieko sau berniukas Aps. Tik jo vieno troba panaši į maniškę rš …
32maniškutis — maniškùtis, ė pron. pos. dem. (2) žr. 2 maniškis: Maniškùtis vaikynutis kur gražesnis, kap taviškutis Rod …
33mano — màno pron. pos. ind., mãno K 1. man priklausantis: Kas gali drįsti išvaryti mane iš mano namų, kai ant mano rankų Viliaus Karaliaus sūnus! I.Simon. Už mano gyvybės išgelbėjimą aš noriu atsilyginti dar prieš savo mirtį J.Balč. Mylėjau mergelę,… …
34manukas — manùkas, ė pron. pos. (2) dem. 3 manas: Vaikelukas manùkas gražukas – viso svieto gražiausias Rod …
35manutis — manùtis, ė pron. pos. (2) dem. 3 manas: Tu mano manùtis, ko tu šiandie nusiverkei? Dglš …
36muno — mùno (ž.) pron. pos. žr. mano: Be marškinių atlikau [bylinėdamasis], ale mùno viršus Dr. ^ Ajetau tu munaitis (sakoma džiaugiantis ar nustebus), kaip su gydymu gerai! Pp. Ajetau tu munẽlė! Nevalgo vaikas labai! Krš …
37mūsas — 2 mūsas, à pron. pos. (3) J mums priklausantis, mūsų: Prastas mūsas liežuvis Lz. Mūsan kolchoze gerai gyvenam (sov.) Lz. Susideda su mūsomis gervėmis Blv. Mūsasis vaikas jau pradėjo vaikščiot Rdn. Mūsàsis bernas dar nevalgė J. Nė viena kalba… …
38mūsis — mūsis, ė pron. pos. (1) žr. 2 mūsas: Mūsis žmuoj malką veža Lz. Mūsis arklys nori išsidaužt šalin, ale sniego daug, negali išbrist Aru30(Dv). Ten buvo mūsis medžias Dv. Mūsis paršas pabėgo Vrnv. Paprasta ūtarka mūsė Dv. Mūsė žemė negodna Lz. Kap… …
39mūsiškis — 1 mūsìškis, ė pron. pos. (2) mums priklausantis, mūsų, mūsasis: Mūsìškiai paršai geresni, kaip jų Skr. Mūsìškė mergiotė jam labai nuseinanti Ds. Mūsiškis gaidys parėjo namo visas sukruvintas Alv …
40mūsiškus — mūsiškus, i pron. pos. N žr. 1 mūsiškis …
