prisikeikti
1prisikeikti — prisikéikti vksm. Prisikéikėme, kõl vi̇̀ską sutvar̃kėme …
2atloti — 1. intr. lojant artėti, atbėgti: Šunys, girdžiu, atloja atloja Pc. Kieno tenai šuva atloja? Kad nebūt pasiutęs! Ėr. Prie upelio vos prėjęs jau išgirdo skalikus karštoms pėdoms atlojant Jrk35. 2. tr. lojimu atvaryti, atlydėti: Atlo[ja] šuo kaži ką …
3prisiutinti — prisiùtinti 1. NdŽ caus. prisiusti 1. 2. refl. prisikeikti: Jis prisisiùtina par dieną su tais gyvuliais Jrb. siutinti; įsiutinti; pasiutinti; prisiutinti; susiutinti; užsiutinti …
