primėtyti

  • 1primėtyti — tr. 1. K prisvaidyti, prilaidyti: Primėtė akmenų į pievas, dabar pjauk, kad nori Dkš. Visko prišiukšlinę, primėtę tie vaikai – kap kiaulinyčia Gs. | refl.: Kaip važiuojas, primėtos (prisidraikoma) to šieno Rdn. 2. sodinant pridėlioti į vagą:… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 2primėtyti — vksm …

    Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • 3apmėtyti — tr. 1. R160, K, Š iter. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas N. Nei kvietkoms apmėtytas N. 2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmėtė akmenim iš pykčio Ds. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais Skdt. 3. apsodinti… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 4atmėtyti — tr. 1. K vieną po kito artyn primesti. 2. Š vieną po kito atmesti į šalį: Batvinius tus didžiūsius nepjaustyk, atmėtyk Užv. 3. retkarčiais po kiek atiduoti: Seseriai atmėtys dalį, ir spakainas Gs. 4. pašalinti, atstumti: Tu ranka tava dangstai, o …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 5atravos — ãtravos sf. pl. (1) išrautos, išravėtos žolės: Darželio takai primėtyti ãtravų Šl …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 6gilzė — gìlzė sf. (1) nj. 1. šovinio tūtelė: Puolė prie patrankos, traukė atgal iššautąją gilzę ir stūmė naują sviedinį rš. Kai kur po medžiais buvo pabertos sviedinių gilzės rš. Šalimais gulėjo visa stirta granatų apdilintomis, blizgančiomis gilzėmis… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 7išmėtyti — tr. 1. SD326, J, K išlaidyti, išsvaidyti: ^ Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs LTR(Užp). 2. vienur kitur numesti: Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai rš. 3. ne vietoje viską padėti: Tu išmėtai, o man vis …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 8mazgius — 1 mazgiùs sm. (4) vaisių mezgimas: Pats mazgiùs [bulvių], ir lietaus nėra Lp. Mūs agurkai žydėj[o] žydėj[o], ir mazgiaũs nebuvo Kb. Kad agurkų mazgiùs būtų didesnis, reikia mazgučių juose primėtyti Lš …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 9mėtyti — mėtyti, o, ė iter. mesti. 1. SD31,147,331, K svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką): Niekas pinigų an kelio nemėto Ds. Akmenimis mėtau, žudau, užmušu R339. Ei, mėtė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais JD1250. Kad jau gerai išgerdavo,… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 10numėtyti — tr. 1. K iter. numesti 1. 2. Sut mėtant kuo užmušti, nužudyti: Ir numėtė jį akmenimis iki smerties BB1Kar21,13. Pagavę jo tarnus, vieną sumušė, o antrą užmušė, trečią teipag akmenimis numėtė Ch1Mt21,35. 3. pamesti, prapuldyti: Nenumėtyk šitos… …

    Dictionary of the Lithuanian Language