prikrauti
61prikloti — 1. tr. truputį užkloti, pridengti: Kiek priklok, kaipgi gulės viškai nesiklojęs Kp. Pakelia patalus aukštyn – žiūri, kad tiktai galva priklota lovoje patalais BsMtII157. Kuomi svečius priklosi? JD1499. Tegu jį priklõs žali lapeliai Vlk. | prk.:… …
62prikopti — 3 prikõpti, ia, prìkopė tr. 1. N pridėti, prikrauti: Laurynienė braidė nuo vienos iki kitos škaplierninkų palapinės, peržiūrėdama prikoptus čionai gražumynus LzP. Prikopiau medaus indus, kurie mano buvo, ir iš svetimų dar pasiskolijau V.Krėv. 2 …
63prikraigoti — prikraĩgoti tr. netvarkingai prikrauti, prigriozdinti: Prikraigojai pilną aslą visokių gramozdų Skr. kraigoti; iškraigoti; prikraigoti; sukraigoti …
64prikraudinti — cur. prikrauti 1: Sūnus prikraudinęs keletą bosų degtinės ir užkandžių Krž. kraudinti; prikraudinti; sukraudinti …
65prikraulinti — prikraũlinti tr. prikrauti, pridėti: Vyrai prikraũlino vežimą mėšlo, net arkliai negali pavežti Mrj. Šiemet javais visą kluoną prikraũlinom Lzd. Reikia sklepas prikraũlyt runklių Ndz. | refl.: Prisikraũlino pilnas vežimas važiuot Lp.… …
66prikriauloti — tr. prikrauti, pridėti: Veizėk, kiek daug gal prikriauloti KlvrŽ. kriauloti; iškriauloti; perkriauloti; prikriauloti; sukriauloti …
67prikriauti — žr. prikrauti: 1. Kaip jau ratus jis visu kuom prikriovė MitI385. ^ Su žodžiais maišelio neprikriausi VP43. 2. Ten buvo prikriauta visa ko J.Jabl. kriauti; apkriauti; įkriauti; nukriauti; pakriauti; prikriauti; …
68prikrienyti — prikriẽnyti tr. prk. prikrauti: Tokį didelį vežimą šieno prikriẽnijo, kad tik ką (vos tik) pora arklių veža Ds. krienyti; įkrienyti; nukrienyti; prikrienyti; užkrienyti …
69prikrovimas — prikrovìmas sm. (2) → prikrauti 1: Dėl pečiaus prikrovimo ir iškrovimo jo sienose palieka duris A1884,171. Jų (pečių) prikrovimas eina didei iš lengvo A1884,172. krovimas; apkrovimas; atkrovimas; įkrovimas; iškrovimas; nukrovimas; …
70prikrūvyti — prikrū̃vyti tr. K prikrauti. krūvyti; pakrūvyti; prikrūvyti; sukrūvyti …
