prikrauti
121prištūkuoti — 1 ×prištūkuoti tr. prikrauti, pridėti: Prištūkãvova pilną vežimą Slv. štūkuoti; išštūkuoti; prištūkuoti; suštūkuoti …
122prižagariuoti — prižàgariuoti tr. prikrauti, primesti: Ant tų kuolų prižàgariavo eglių šakų Grdm. žagariuoti; nužagariuoti; prižagariuoti …
123prižardyti — tr. 1. DŽ, NdŽ, KŽ daug pridžiauti į žardą: Kitais metais žirnių du tarpu prižardydavom Užp. Prižardėm žardų tik aukštutinę dalį, greičiau išdžius vikai Ssk. Prižardžiau penkis ardus linų Pln. Jūsų šiemet prižardys kokius penkis tarpus Sml.… …
124prižlėgti — 1 prižlė̃gti, prìžlegia, prìžlėgė tr. NdŽ, KŽ 1. KŽ, Vvr primesti šlapių daiktų: Kam čia prìžlėgei (primetei šlapių, drėgnų daiktų) tą aruodą? J.Jabl. 2. prikrauti: Pati viena, vyras kare, vaikai maži – kas prižlėgs tų turtų rš. 3. prk.… …
125prižvaginti — prižvãginti tr. priversti, prikrauti: Avižų prižvãgint[ų] karvėm i gulėt[ų] atsigulę – lekia pievosna su karvėm Klt. žvaginti; įžvaginti; išžvaginti; nusižvaginti; pažvaginti; prižvaginti; sužvaginti; užžvaginti …
126prėslas — (brus. пpacлa, l. przęsło) sm. (3) NdŽ, FrnW, prė̃slas (2) DŽ, Dg, Mrc 1. Tvr, An, Krn, Mrj javų, šieno prikrauta šalinė: Tan prėslañ rugius, tan prėslañ kviečius krauna Pn. Mergos nukrovė kreivai prėslą Kp. Gerai suminkit prėslą, kad visi… …
127ritinys — ritinỹs sm. (3b) žr. 1 ritinis: 1. N Ritinỹs sprogo, suskilo Rt. Karaliaus sūnus raičiojo ritinį, ir, jam bežaidžiant, ritinys įpuolė į akmeninį turmą BsMtII166(Klvr). | prk.: Ak tu ritinỹ, rities, rities visur! Kp. ║ Kiša tus medžius i… …
128strakas — 1 strãkas sm. (4) Krž toks žaginys (ppr. žirniams džiovinti): Du strakaĩ prikrauti žirnių Klm …
