prikapoti
11perkapoti — tr. KI106 kiaurai perkirsti. kapoti; apkapoti; atkapoti; įkapoti; iškapoti; nukapoti; pakapoti; perkapoti; prakapoti; prikapoti; sukapoti …
12prakapoti — tr. 1. praskinti: Aš paprašytau savo brolelių, kad man praskintų viešą kelelį, kad prakapotų pušių šakeles Mrk. 2. kiaurai prakirsti: Nuolat kapodamas bulbes, ir lovį prakapojo Rm. 3. praskaldyti, prasmulkinti: Tu čia pabūk, lig aš malkų… …
13pridumti — 1 pridùmti, prìdumia, pridūmė 1. tr. pripūsti: Jis turėjo gerai atsikvėpti, kol plaučius kaip reikiant pridūmė oro rš. 2. tr., intr. daug prirūkyti: Šitokių čia svečių, tik prìdumia stubą, parėkauja ir išeina Gs. Tie vyrai pilną kambarį… …
14pridžiuoboti — pridžiuo•boti tr. primušti, prikapoti: Kad pridžiuo•bota kalakuto gaidys, tai net nebepaeina Ds. džiuoboti; pridžiuoboti; sudžiuoboti; uždžiuoboti …
15prikapojimas — sm. (1) KI65 → prikapoti 1. kapojimas; apkapojimas; atkapojimas; iškapojimas; nukapojimas; pakapojimas; perkapojimas; prakapojimas; prikapojimas; sukapojima …
16pripleišinti — pripleĩšinti tr. prikapoti: Jau tu malkos pripleĩšinai tai jau visai žiemai Kb. pleišinti; įpleišinti; išpleišinti; prapleišinti; pripleišinti; užpleišinti …
17prirampalyti — 2 ×prirampãlyti tr. prikapoti, pripjaustyti: Prirampãlyjo tokių stambių malkų Jrb. rampalyti; nurampalyti; prirampalyti; surampalyti …
18prirantyti — 1. tr. 1 prikapoti: Žiūrėk, kokią malkinę šatrų prirančiau Ll. 2. refl. DŽ šnek. sočiai privalgyti: Ir svečiuos kad prisirañtė, tai net šonai braška! Gs. rantyti; aprantyti; atsirantyti; įrantyti; …
19priręsti — prirę̃sti, prireñčia, prìrentė tr. 1. I, Lp prikirsti, prikapoti. 2. prikasti iki tam tikros vietos: Kai jis prirentė griovį ligi pat upeliuko, su pasitenkinimu atsikvėpė ir dirstelėjo atgal rš. 3. refl. prisidėti, prisirėžti (žemės) ariant:… …
20prisamploti — tr.; N, [K] prikirsti, prikapoti: Prisamploti vežimą malkos B641. samploti; prisamploti …
