prievartus
1prievartus — prievartùs, prievarti̇̀ bdv. Ji̇̀s yrà prievartùs žmogùs …
2prievartus — prievartùs, ì adj. (3a, 4) 1. DŽ linkęs vartoti prievartą: Prievartùs yra žmogus, linkęs prievarta realizuoti savo teises ir užgaidus FT. 2. NdŽ žr. 1 prievartinis: Nekultūringi žmonės daug ką mėgsta pasiekti prievarčiù būdu FT …
3prievarti — prievartùs, prievarti̇̀ bdv. Ji̇̀s yrà prievartùs žmogùs …
4prievartingas — prievartìngas, a adj. (1) žr. prievartus 1: Prievartinga ranka melžte melžė jie didžiąsias rytų monarchijas rš. prievartìngai adv.; L780: Visai nenoriu valgyt, valgau tik prievartìngai Dkš …
5prievartumas — prievartùmas sm. (2) → prievartus 1: Prievartùmas yra jų (nekultūringų žmonių) natūralus polinkis FT …
6smurtus — smurtùs, ì adj. (4) BŽ274, smur̃tus, ì (4) 1. BŽ274, NdŽ prievartus, smurtinis. 2. BŽ230, J1, Rtr kovingas, narsus, drąsus, smarkus: Šešias dešimtis pačių smurčiųjų vadovų pakardino arba nukirdino M.Valanč. smurtù n.; Rtr. smur̃čiai …
