pramā
11pramatorius — ×pramãtorius, ė (l. promotor) smob. (1) 1. Zr, Vdžg, Jrb giesmių, maldų, dainų vadovas: Giesmių ir dainų pramãtorius J. Nors pramatorius moka ant pomėties vestie, bet kartais gali liežuvis susipainiotie Sz. Be pramãtoriaus ne pakasynos Rt. Kad …
12pramauti — 1. tr. maunant nepataikyti, pro šalį prakišti: Išplovė puodynę, movė ant baslio ir pramovė pro šalį J.Paukš. 2. tr. šiek tiek atmauti: Paguldė lovin, kelnias pramovė, duos rykščių Prng. 3. tr. pradurti, praverti: Vienas kitą gal peiliu pramaut… …
13pramalti — pramalti, pràmala, pràmalė tr. 1. Akm truputį grūdų sumalti: Miežių pramãlęs iškepk ragaišio J. Kad sutiktum man nons kokius du maišelius tam kartui pramalti: duonos nebeturim, pati barasi Jnšk. | refl. tr.: Tam kartui galiam ir su girnom… …
14pramaklinti — pramàklinti intr. Kri praeiti nieko nepastebint: Mes čia visi šnekam, o anas pramãklino pro šalį, sakytum, nepažįstamas Dkk. maklinti; įmaklinti; išmaklinti; numaklinti; pramaklinti; užmaklinti …
15pramandas — ×pramandas (nlt.) sm. (1) pamokymas, pamokslas: Motyna davė davė pramandus, o vaikai kaip savo, taip savo Krš …
16pramankyti — tr. prk. pralavinti, pramankštinti: Per penkerius metus gerokai Jaunius mane pramankė K.Būg. mankyti; apmankyti; atsimankyti; įmankyti; išmankyti; pamankyti; parsimankyti; pramankyti; primankyti; …
17pramarka — scom. (1) Vad; Kos48 pramanytojas, iniciatorius: Teipag melagis, piktas žmogus, kytras, pramarka yr už išmintingiausią KN10. Tai tavo, pramarka, darbas: kuodelis suveltas, sparnai nulaužti! Ln …
18pramakaluoti — pramàkaluoti intr. praeiti pro šalį, pramaskatuoti: Keli vežimai dzūkų pro mus nubarškėjo, juodaskriblis gogas pramakalavo pro šalį rš. makaluoti; apmakaluoti; išmakaluoti; numakaluoti; pamakaluoti; pramakaluoti; primakaluoti; sumakaluoti …
19pramanymas — pramãnymas sm. (1) → pramanyti. 1. išgalvotas, nesamas dalykas: Jo tvirtinimai – aiškiai suprantami pramanymai rš. Ir jiems regėjos kaipo pramanymas žodžiai jų, ir netikėjo joms BtLuk24,11. | refl.: Proletarinė kultūra nėra atsiradusi nežinia iš …
20pramartauti — intr. praleisti martavimo laiką, prabūti marčia: Pramartavau savo buitelę, nigdi negirdėjau nuo sa[vo] anytėlės gražio žodelio (d.) Nč. martauti; apsimartauti; išmartauti; pamartauti; parmartauti; pramartauti …
