plng
1širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …
2per — 1 per̃ praep. su acc. (tarmėse su instr., dat. ir nom.), par̃ (dial.) I. erdvės santykiams reikšti. 1. R106 nurodant, kad daiktų išsidėstymas ar judėjimo linija eina kokiu nors plotu, paviršiumi: Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę… …
3eiti — eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) 1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai eĩna riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada… …
4vedu — vẽdu (ž.) pron. pers. du. 1 prs. nom., acc. m. A.Sal, Sr(Slnt, Ms, Als, Plng), K.Būg(Kv), DŽ, DūnŽ, Kl, Šv, Rt, End, Mžk, Varn, vèdu K, J, NdŽ, KŽ; KlG78, KlC45, R, MŽ, Sut, I, N, M, L, Rtr, BB1Sam20,42; vẽdvi f. Sr, DŽ, DūnŽ, Sd, Kl, Šv, Jdr …
5vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… …
6šuo — šuõ sm. (4), šuõj (4) LKKII217(Lz), LKAII83(Str, Trak, Onš), Pns, šuõn (4), šuvà (4) Rtr, NdŽ, LKAII83, LzŽ, Sn, Bn, Mšg; I, Tat, G115, RtŽ; gen. sing. šuñs KBII111, K, Š; R, MŽ, šuniẽs KBII111; SD1122, H, šunès, šùnio; nom. du. šunù;… …
7žinoti — žinoti, žìno, ojo K, Rtr, DŽ, KŽ; SD1177, SD188,190, R, MŽ, Sut, I 1. tr., intr. R404, MŽ544 turėti galvoje; turėti žinių, nusimanyti: Tai nežinau R338, MŽ453. Kas žino N. Jis tai man nežinant daro KBI26. Šitas dalykas ir tau būtų žinotinas… …
8blakas — blãkas, à adj. (4) ret. lygus, plynas: Jūra blakà, spindi kaip klanas Plng. Blakà pieva, maž tepažėlusi Plng. blakaĩ adv. sankirsmu, sankirtai: Sukritusius rugius pjauna po gerklės, maišytus (tik vietomis sukritusius) – iš nugaros, o stačius …
9briauzgainis — briauzgainis, ė adj. (1) nedailus, didelis, briauzginis: Briauzgainis žmogus, medis Plng. Kas iš to briauzgainio – didelumas vienas! Plng. Briauzgainės menkės (ilgos, tęvos, didelėmis galvomis) Plng …
10briauzgas — sm. (1) menk. stambus kaulas: Briauzgai kyšo išsikišę, jei drabužis yr aptemptas, o žmogus liesas Plng. Briauzgai eita par nugarą Plng. Nemeisinga tavo žuvis, vieni kaulai, vieni briauzgai Plng …
