pleišyti
1pleišyti — 2 pleĩšyti, ija ( yja Skr), ijo ( yjo) tr. 1. Tvr, Kp, Skrd, Sv, Vb, Rm pleištu užkalti, kad nesmuktų, pleištuoti: Tėvas pleĩšija kūlę, kad neišlėktų kotas Ds. Kirvakotį pleĩšija, kad nenusmuktų Sb. 2. SD194, R, N, [K], Skr kniedyti. 3. šnek.… …
2pleišyti — 1 pleišyti, ija ( yja, o), ijo (yjo, ė); R žr. pleišėti 1: Molis nenutiko, ir pradėjo pečius pleišyti Onš. Iš kaitros lentos pleišo Onš. | Kas čia pasidarė, kad mano pirštai taip pradėjo pleišyti apie nagus, net vietom kraujas bėga Srv …
3atpleišyti — 1 atpleišyti žr. atpleišėti: Kaltas atpleišyjo, ir nieko nebegaliu dirbti Pbr. ║ suskirsti: Nepripratę rankos prie darbo, kaipmat atpleišijo Srv. pleišyti; atpleišyti; įpleišyti; supleišyti …
4atpleišyti — 2 atpleĩšyti tr. užplakti, išplėtoti plakant: Kai andedi grėbliui dantį, atpleĩšyt reikia Mlt. pleišyti; atpleišyti; įpleišyti; prapleišyti; pripleišyti; supleišyti; užpleišyti …
5klynavoti — ×klynavoti, oja, ojo (l. klinować) tr. 1. pleišyti: Klynavoja ratų stipinus Ds. 2. prk. kramtyti: Kitas [vaikas] tai klynavoja, kas papuolė, o jis ne Vlk. klynavoti; paklynavoti; suklynavoti; užklynavoti …
6klynuoti — ×klynuoti, uoja, ãvo tr. pleišyti: Neklynuok dar mano dalgės Smn …
7klynyti — ×klỹnyti, ija, ijo (l. klinić) tr. 1. kalti pleištu, pleišyti: Su klynu klỹnyk kotą kirvio, ir nesmuks J. 2. prk. barti, mušti: Kur nėra santaikos, ten klỹnija kits kitą dažnai J. klynyti; įsiklynyti; išklynyti; paklyny …
8kylys — ×kylỹs (vok. Keil) sm. (4) K; R221, LVII388, M, Sch280, J.Jabl, Plk, kỹlis (2) NdŽ, Slnt, Škn, Pln, Klvr, Btg 1. smaili geležinė ar medinė pakala kam skelti ar pleišyti, pleištas: Kylỹs pamačijo, o šiaip to medžio nebūtumiam parskėlę Kv.… …
9kylyti — ×kỹlyti, ija, ijo tr. kalti, varyti kylį, pleišyti: Su kyliu kỹlydamas, užkylyk (užpleišyk) kotą kirvio, tai nesmuks J …
10plaišyti — 1 plaišyti, o, ė NdŽ = pleišyti …
- 1
- 2
