pervaryti
31pertaranduoti — tr. šnek. perleisti, pervaryti per ką: Ta pačia mada dar sykį partaranduosim tuos grūdus Skr. taranduoti; aptaranduoti; ištaranduoti; nutaranduoti; pataranduoti; partaranduoti; pertaranduoti; prataranduoti; …
32pervalyti — 2 pervalyti tr. šalinant nešvarumus, šiukšles pavalyti: Aslą parvalysu Lkv. ║ šalinant priemaišas, gryninant per ką perleisti, pervaryti: Pri muno augimo iš Papilės vežė degtinę, čia parvalijo Eig. valyti; apvalyti; atsivalyti; išvalyti;… …
33pervarinėti — 1 pervarinėti K, KŽ iter. dem. 1 pervaryti. varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; išvarinėti; nuvarinėti; panusivarinėti; pavarinėti; padva …
34pervyti — 1 pervyti tr. NdŽ 1. pervaryti į kitą pusę ar kitą vietą: Tu mirk, avelių per [v]andenį nepervysi Ds. 2. vaikant pervarginti, pervaikyti: Jeigu pervysi arklį, reikia grūdų duot Švd. Tai arklys pervytas, visas šlapias Klvr. Kumelė, sykį pervyta,… …
35peršvirkštinti — tr. švirkščiant, švilpiant pervaryti: Žirgus plukdykit, kurtelius peršvirkštykit per gilų dunojėlį LTR(Mrk). švirkštinti; pašvirkštinti; peršvirkštinti; prašvirkštinti …
36pievaryti — 1 pievaryti (ž.) 1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn. 2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov. 3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn …
37pravaryti — 1 pravaryti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330 1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravaryk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo …
38privaryti — 1 privaryti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk. 1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privaryk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privaryta (d.) Ign. O dabar privaryk… …
39razvaryti — 1 ×razvaryti (hibr.) tr. 1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvaryt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ. 2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį]… …
40rikiuotė — rikiuõtė sf. (2) DŽ 1. tam tikra tvarka sustatyti, surikiuoti žmonės; surikiuotų žmonių eilė: Artilerijos pulkas išrikiuotas. Priešais rikiuotę stovi stalas, apdengtas raudona gelumbe rš. Rikiuõtės kariuomenė BŽ228. Rikiuotės arklys rš.… …
