perkaklis
1perkaklis — per̃kaklis sm. (1), parkaklis (1) LKGI434 1. BzF151, BŽ345 antkaklis, kaklasaitis: Naują par̃kaklį pridėjus, dar nėko sau plėškė būtų Trg. 2. Š, J.Jabl kaklaryšis: Jo perkaklis visada gražiai motinos ranka parištas rš. 3. NdŽ ruožas aplink kaklą …
2perkaklis — per̃kaklis dkt …
3kaklaryšis — kaklãryšis sm. (1) K, BŽ93, Pn; Sut 1. ant marškinių apykaklės dėl gražumo rišamas raištis, perkaklis: Užsirišo margą, su gėlytėmis kaklaryšį P.Cvir. Šiaulių mieste pasirodė šimtai berniukų ir mergaičių, pasipuošusių raudonais kaklaryšiais… …
4perkaklė — per̃kaklė sf. (1) žr. perkaklis: 1. Šn. 2. NdŽ. 3. Matėm pempę su juoda perkakle rš …