pavyti
81suvejoti — tr. 1. suginti, suvaryti į krūvą: Suvejok aveles an diendaržį Ėr. Ė kaipgi aš vienas suvejosiu kiaules gurban? Ds. Šuva suvejojo arklius LTR(Slk). | prk.: Suvejosi te, ką kas sako, dirbk savo, i gana Klt. | refl. tr.: Niekaip nesusvejoju nė vieno …
82suvyti — 1 suvyti, sùveja (sùvija), suvìjo (sùvijo) tr. 1. M, Š, Rtr, Sml, Pmp suvaryti, suginti: Gyvuolius į laidarą suvijau, t. y. suginiau J. Sùvijo visus kralikus į klojimą Ėr. | prk.: Liūtis, matyt, visus suvijo į trobas rš. Senius jau suvìjo į …
83suvyti — 2 suvyti, sùveja, suvìjo tr. 1. Sut, N, Š, Rtr, DŽ susukti į kamuolį, į ritinį: Suvyk sūlus į kamulį J. Visus suvijaũ [siūlus], nė sprindinyko nenumečiau Aln. Kamuolin sùveji ben du matku, tris matkus Kp. Sùveja siūlus an krijelio Prn. An… …
84tuščias — tùščias, ià adj. (4) K, LsB563, Š, K.Būg, Rtr, RŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD117,140, SD35, R, MŽ, Sut, L 1. kuriame nieko nėra, kuris be nieko, dykas; pršn. pilnas 1: Viena statinė turi būti pilna alyvos, o kitos tuščios J.Balč. Ir atnešu tau tùštį tą …
85užginti — 1 užgiñti, ùžgena, ùžginė tr. 1. privaryti, bevarant nukamuoti: Patraukino, ùžginė arklį begainiodamas Šts. Iš namų nereik arklių užginti (smarkiai varyti iš pradžių) Ll. 2. prk. užnešti: Kelius užginė (užpustė, sniegu užvertė) Plt. 3. pavyti …
86užilsti — užil̃sti intr. pavargti, kvapo netekti, uždusti: Aš užilstù, einant prieš kalną J. Pavyti tai pavijau, tik labai užilsau Lž. Užilsęs gauni švykštulį ir kosi J. Užil̃sęs kaip zuikį ginęs Užv. Abu purvini, užilsę rš. ilsti; apilsti; atilsti;… …
87užlėkti — užlė̃kti, ùžlekia, ùžlėkė 1. intr. skrendant pakilti iki kur, užskristi ant ko: Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia V.Krėv. Užùlekia vieversys arti debesų Brž.… …
88užvaikyti — tr. 1. NdŽ už ko ar ant ko užvyti, užvaryti. | refl. NdŽ. 2. pavyti: Karvės uodegas užkelia, tai neužvaikysi Škt. 3. DŽ, NdŽ. vaikant labai nuvarginti: Užvaikytas arklys Lp. Per dieną akėjau, tai arkliai užvaikyti Prn. Ažvaĩkė bernioką, tą daryk …
89užvažiuoti — K, Š; R, Sut, I, LL305, ŠT7 1. intr. važiuojant patekti už ko: Užvažiuok už angos daržinės J. Da užu Šiaudinių užvažiãvo ir pradėjo šaudyt Sb. Jau nepamatysi, ažvažiãvo až kalno Mlk. 2. intr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Nm važiuojant patekti ant ko, užkopti …
90užvyti — 2 užvyti, ùžveja, užvìjo tr. 1. N, M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ užvynioti: Paprastai kairėje rankoje laiko graižą, o dešine užveja siūlus [ant lankčio] LEXIV155. Užvyk siūlus ant vytuškos JT430. Neužvyk šeivos kraštų, apirs Klt. Kobiny[je] palikusias… …
