pavyti
31išvyti — 2 išvyti, ìšveja, išvìjo tr. Rtr 1. S.Dauk, M, DŽ išvynioti siūlus kitur: Išvyti (gijas), išlenkti BŽ81. Išvyk siūlus iš kamuolio Ds. An krijelių siūlus išvìjo, nuog krijelių an mestuvų ir jau stovuos dėjom ir audėm Lzd. | Tas tolkas ìšveja… …
32jeib kur — jeib kur̃ adv.; M bet kur: Todėl ji (bičių motina) savo šeimyną negal pavyti, tai jeib kur nupula S.Dauk. Nepasiduok iš jeib kur ateinančiam prispaudimui M.Valanč. Jeib kur nutūpęs, kinkčio[ja] kūltupis D103 …
33kibti — kìbti, kim̃ba, kìbo 1. intr., tr. R, K kabintis, segtis, lipti prie ko: Purvas kibo prie naginių, kone kas žingsnis reikėjo plėšte plėšti koją J.Balt. Minkyk, jei dar prie rankų kim̃ba [tešla] Slnt. Kibiraĩ kim̃ba prie drabužio J. Kibių sėklos …
34kirsti — 1 kir̃sti, ker̃ta, kir̃to 1. tr. kuo nors aštriu smogiant pargriauti, paguldyti; atskirti dalį nuo visumos, smulkinti: Kir̃sk medį stovintį, kapok gulintį J. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekir̃tę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę… …
35kulnas — 1 kul̃nas sm. (4) DŽ, NdŽ 1. kojos pėdos užpakalinė dalis: Par kul̃ną eina pūliai ligoniui J. Klumpė labai pritrynė kulną, tai ant galų pirštų turėjau vaikščioti Krok. Ant kul̃no man votis pradėjo augti Lp. Kulno kaulas, arba kulnikaulis rš. Ot… …
36lengvas — leñgvas, à adj. (4) 1. SD131 kuris mažo svorio, nedaug sveriantis, nesunkus: Skristukus ir sparnelius turinčios sėklos yra lengvos, ir jas vėjas gali toli nupūsti rš. Lengvas kap plunksna Dkš. Lengvas kaip skiedrelė Jnš. Vaikas labai susibaigęs …
37nes — 1 nès conj. DŽ, nẽs Vlkv 1. SD16, R kadangi; dėl to, kad (priežasties aplinkybės šalutiniam sakiniui jungti): Dovanokim seserėlei, nes jauna tebėra (d.) J.Jabl. Vai kad tik tavo nebūčiau, nes aš tavęs nenoru BsO92. Kiekvienas kuo anksčiau… …
38nokti — 2 nokti, ia ( sta, a), ė ( o) (plg. la. nākt) 1. intr. eiti, sekti iš paskos: Eš pamažu noksiu, kaip galės pekus ir vaikai eiti BB1Moz33,14. 2. tr. vytis, gintis: Aš jį noku, t. y. pagenu J. Tu nokei, t. y. pasku ano bėgai, gineis J. Ginte… …
39nuvyti — 1 nuvyti, nùveja, nuvìjo tr. Š; N 1. vejant, genant priversti nueiti, nuginti, nuvaryti: Basa kiaules in Kamantinį [ežerą] per sniegelį nuvijaũ Dglš. | refl. tr.: Kur jis nusivìjo tuos ančiukus? Jrb. Kad nusìveja [vilkai] laukan, cap – i… …
40nuvyti — 2 nuvyti, nùveja, nuvìjo tr. 1. Šk, Kl, Ds, Trgn, Svd nuvynioti į kamuolį, į ritinį: Nuveju nuo špulių R11, MŽ14. Reikia kuolelį andėt ir nuog špulios nuvyt LzŽ. Nuog tos snaunyčios nùvima ir vẽja an veleno ZtŽ. Išardydavau šitas virveles,… …
