pavaduoti
1pavaduoti — pavadúoti vksm. Pavadúoti dirèktorių …
2pavaduoti — tr.; M 1. LL294, L, Rtr, ŠT352, SkŽ66, KŽ laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką: Jis pavadãvo mane darbe BŽ168. Direktorių pavaduoti DŽ1. Nėra, kas juos pavaduotų NdŽ. Padirbėti už ką, pavaduoti ŠT49. Išvažiavo sergantį pavaduot Jrb. Tada… …
3išmainyti — tr. 1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiau seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau… …
4apkeisti — apkeĩsti, apkeĩčia (àpkeičia), àpkeitė tr. 1. dėti vieną daiktą į kito vietą, apmainyti vietomis: Apkeĩsk tuodu aviliu J.Jabl. | refl.: Žodžiai dažnai apsikeičia savo prasmėmis rš. 2. pamainyti vieną daiktą kitu: Laumės apkeistą kūdikį [ji]… …
5atkeisti — atkeĩsti, atkeĩčia (àtkeičia Prn), àtkeitė tr. 1. pamainyti vieną daiktą kitu: Kad marškinių neàtkeičia, tada gangos iš nūdos J. 2. pavaduoti: Ligi pietų aš ganiau, po pietų mane atkeitė jis Skr. Valandėlę aš dirbsiu, o paskui atkeĩsi mane… …
6atmainyti — tr. 1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainysit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103. | refl. tr., intr …
7atstodyti — 1. intr. atsitraukti, atstoti: Nuog ugnės uodai atstõdo Rod. | refl.: Anos (mergaitės) nuo jo ir atsistodo GrvT138. 2. tr. atstoti, ką pavaduoti: Duoną blėkosa kepam – kopūstų lapai neatstõdo [blėkos] Rod. 3. refl. silpti: Gluzdai (protas)… …
8atstoti — 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistoja, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistot Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon.… …
9atstovėti — Š, Rtr 1. tr. K, J, KŽ stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovėk [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstovi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt). 2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo… …
10atvaduoti — tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L 1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvaduot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako… …
