pavėlavimas
1pavėlavimas — pavėlãvimas dkt …
2pavėlavimas — pavėlãvimas sm. (1) K, Rtr, KŽ; D.Pošk, S.Dauk, L → pavėluoti 1: Pavėlãvimas į traukinį NdŽ. Gražioji žmonelė nebars už pavėlavimą LzP. Lietuvybė buvo imta skelbti su milžinišku pavėlavimu V.Aln. | refl. K, NdŽ: Keleivių traukinys į Tilžę… …
3sugaištis — sugaištìs sf. (3b) K, Rtr, Š, BŽ411, DŽ, KŽ, sùgaištis (1) Slnt, sm. (1) 1. N, K, L, BŽ442,448, KŽ, M.Valanč, Vd, KlvrŽ, End laiko sugaišimas, gaišatis: Tai sugaištìs kalta: kad būtų nesugaišta, būtų apsidirbta Mrj. Tiek buvo sugaištiẽs dėl… …
4suvėlavimas — suvėlãvimas sm. (1) Rtr, KŽ; M → suvėluoti 1: Krikščionybės suvėlavime lietuvių tautai glūdi skaudūs jos istorinio likimo padariniai rš. | refl. Ser. vėlavimas; pavėlavimas; suvėlavimas; užsivėlavimas …
5užsivėlavimas — užsivėlãvimas sm. (1) → užvėluoti 1 (refl.): Kregždžių užsivėlavimas Kel1881,302. vėlavimas; pavėlavimas; suvėlavimas; užsivėlavimas …
6vėlavimas — vėlãvimas sm. (1) NdŽ, DŽ, vėlãvimos ind. → vėluoti: 1. Vėlavimas tapo dorovine ir teisine pražanga rš. | refl. NdŽ: Ateinančius prie darbo ordinarčikus apibarė už vėlavimos Žem. 2. FzŽ386 Signalo vėlavimas SkŽ67. vėlavimas; pavėlavimas;… …
