pasiūti
1pasiūti — pasiūti, pàsiuva (pasiū̃na), pasiùvo (pàsiuvė) tr. K, Rtr, Š; M 1. siuvant padaryti, pagaminti (drabužį, avalynę ir pan.): Gerai pasiūtas drabužis DŽ1. O jo rūbas tikt prastai pasiūti trinyčiai K.Donel. Ant tikslo pasiūtas vystas J. Drobules… …
2pasiūti — vksm. Rankóvės ir apýkaklė prie drabùžio pridáigstomos, kai jõs bū̃na vi̇̀siškai pasiūtos …
3pasiutimas — pasiutìmas sm. (2) Rtr, NdŽ; Q584, Sut, LL283, M → pasiusti: 1. N Pasiutimas šunies SD405. Pasiutimas labai užkrečiama ir pavojinga gyvulių bei laukinių žvėrelių liga rš. Bruknienojai nuo pasiutìmo labai gerai Str. Žuvų lynų kraujas nuo… …
4pasiutimas — pasiuti̇̀mas dkt. Pasiuti̇̀mas labai̇̃ užkrečiamà ir pavoji̇̀nga gyvulių̃ ir lauki̇̀nių žvėrẽlių ligà …
5pasiutinis — pasiutìnis, ė adj. (2) 1. kuris serga pasiutimo liga, pasiutęs: Vėlei žmonėm apsisakė (pasirodė) pasiutìnis šuva Lz. 2. padūkęs, pašėlęs: ^ Tėvas kuprius, motka plazas, vaikai pasiutiniai (klojimas, asla, spragilai) LTR(Vrn) …
6varyti — 1 varyti, vãro, vãrė 1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Skp, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Sd, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyt arba gỹt – tai čia tas pats …
7nusiūti — nusiūti, nùsiuva (nusiū̃na), nusiùvo (nùsiuvė) tr. 1. DŽ iš siūlų padaryti, susiūti: Spunka buvo suktų siūlų nusiūta Šts. Nepasiduosiu ir aš savo darbu kitoms: nupinsiu juostą, nusiūsiu tabokmakį LzP. 2. siūlą nuvesti siuvant: Ana kelius… …
8persiūti — K, Š, Rtr; Q539, parsiūti M 1. tr. DŽ1 iš naujo, kitaip pasiūti: Persiuvo suknelę siuvėja, vis tiek negaliu nešiot Klt. Parsiūk iš naujo apsiaustą J. Kurį laiką čia dar turėsiu darbo, persiūdama senas sukneles A.Gric. | refl. tr.: Išsiardysu i… …
9varinėti — 1 varinėti, ėja, ėjo tr. KBII196, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ, LzŽ; R, MŽ, Sut, M, L 1. iter. dem. 1 varyti 1: Te girdyt varinėj[o] karves Dv. Kiaules varinėjo iš ūlyčios du piemenys Kp. Toli varinėt karvę negerai Nmč. Vištas varinėja in oro, vištos… …
10apsiūti — apsiūti, àpsiuva (apsiū̃na), apsiùvo (àpsiuvė) tr. K, Š, Rtr; SD204, R160, Sut, M 1. J, DŽ kiek reikiant pasiūti (drabužių, avalynės): Motina àpsiuva vaikus BŽ309. Seniai jau visus apsiuvau ir vis iš naujo apsiuvu I.Simon. Bus ir apsiūtas, ir …