paru
91parušioti — ×parùšioti tr. 1. paimti, paliesti: Aguonos grūdą niekas neparùšiojo Gs. Kiek metų ana pry munęs išbuvo, ale nieko neparùšiojo Šll. 2. pakliudyti: Jos lizdo niekam nevalna parušiotie Tat. Parušioji su kačerga, i išvirsta puodas Sem. rušioti;… …
92parušyti — ×parùšyti Q36, N, [K] žr. parušioti 1. rušyti; parušyti …
93parūgterėti — intr. K truputį parūgti. rūgterėti; parūgterėti …
94parūgštinimas — sm. (1) DŽ1 → parūgštinti: Parūgštinimui įdėta nedaug kalio fosfato bei druskos rūgšties rš. Sriubos parūgštinimas rš. rūgštinimas; nurūgštinimas; parūgštinimas …
95parūkauti — intr. BŽ405 paurgzti, paniurnėti. rūkauti; parūkauti …
96parūmis — sm. (1); M 1. vieta po rūmais: Veltui dabar ašai klaidžioju Hado parūmiais erdviaisiais HI. 2. vieta šalia rūmų: Buvo dar daug žemesnių kunegų, kurie negyveno parūmiūse kūrėjų kūrėjo S.Dauk …
97parūmė — sf. (1) NdŽ žr. parūmis …
98parūstauti — intr. BŽ376 kiek rūstauti: Oi, paširs, parūstaus savaitę, antrą, nu ir gana! V.Piet. rūstauti; apsirūstauti; įrūstauti; išrūstauti; parūstauti; perrūstauti; užsirūstauti …
99parūžauti — NdŽ intens. parūžti. ūžauti; atūžauti; įūžauti; išūžauti; paūžauti; parūžauti; praūžauti; priūžauti; suūžauti; užūžauti …
100parūžėti — žr. parūžti 3: Šventom Velykom parūžėkit! Lp. ūžėti; išūžėti; nuūžėti; paūžėti; parūžėti; praūžėti; priūžėti; suūžėti; …